Įsismarkavus krizei atsitiko puikus dalykas: pasidarė madinga būti taupiems. Nesvarbu, dėl kokių priežasčių atsisakome vartotojiško požiūrio į daiktus – dėl to, kad finansinė padėtis verčia veržtis diržus ar kad tampame sąmoningesni ir siekiame paprastesnės, aplinkai nekenkiančios egzistencijos. Gyvendami taupiau ne tik išleisime mažiau pinigų, bet ir turėsime daugiau laisvo laiko, energijos, polėkio.

Taupus žmogus – tai ne šykštuolis, kuris dreba dėl kiekvieno skatiko. Dabar madingas taupumas – tai sugebėjimas rengtis, kurti jaukius namus, linksmintis išleidžiant mažiau pinigų. Na, o jei šlamančiųjų tau netrūksta ir galimybė sumažinti savo išlaidas tavęs neįkvepia, apie taupumą mąstyk plačiau.

1. Tai šaunu. Prisimeni anglų patarlę: „Aš ne toks turtingas, kad pirkčiau pigius daiktus”? Tai va, tikrasis taupumas tai ir yra: verčiau pirkti brangų, bet itin kokybišką daiktą negu pigų niekalą, kurį netrukus teks išmesti (ir teršti aplinką!) ir vėl ieškoti kito.

2. Tai apdairu. Niekas nežino,  kas laukia ateityje, net jei dabar pinigų tau netrūksta. Nekalbame apie nelaimes – džiugūs įvykiai taip pat reikalauja nemažų išlaidų. Tad pradėti gyventi taupiau ir sukaupti šiokį tokį nenumatytų išlaidų fondą yra labai išmintinga.

3. Tai naudinga aplinkai. Nereikia būti aiškiaregiams, kad suprastume: tokiu pašėlusiu greičiu vartojimo ratas ilgai suktis negali. Tiesa, esame nuolat raginami pirkti, nes tai naudinga ekonomikai. Bet žalinga aplinkai! Juk kai nusiperki naują daiktą, senąjį tenka išmesti ir… „auginti” naujus sąvartynus.

4. Tai naudinga tau. Pasitraukusi iš vartojimo varžybų, t. y. įgudusi nebeužklbti ant išpardavimų, lizingu, kreditų, paskolų kabliukų, nebejausi ir įtampos dėl skolų, kurias anksčiau ar vėliau teks grąžinti. Kaskart, kai svarstai, ar verta skolintis, prisimink Išmintingą posakį: „Skoliniesi svetimus pinigus, o grąžinti teks savus”…

5. Tai padeda tobulėti. Kuo daugiau pinigų ir laiko iššvaistai įvairiausiems daiktams įsigyti, tuo mažiau laiko ir pinigų lieka kitiems dalykams. Pradėjusi gyventi taupiau nudžiugsi pamačiusi, kad tau vis lieka pinigų, kuriuos gali atidėti išsvajotai kelionei, nusipirkti sporto klubo abonementą, bilietų į teatrą ar koncertą. O jei sutaupytus pinigus skirsi mokymuisi, gali pradėti dairytis įdomesnio darbo, į kurį kasdien eitum lyg į šventę.

Nuo ko pradėti
Nors ir paradoksaliai skamba, geriausia taupymo pradžia – atsikratyti visko, kas nereikalinga. Nereikalingi daiktai ne tik užgriozdina namus – jie slegia visus juose gyvenančius žmones. Atsikratyk to balasto ir pajusi, kad ne tik tavo būstas tapo švaresnis, erdvesnis, bet ir pati pasidarei atviresnė gyvenimo permainoms. Tvarkydamasi atrasi ir reikalingų, bet pamirštų daiktų, vadinasi, nereikės pirkti naujų. Beje, įžvalgieji tyrėjai, nesibodėję pasidomėti tokiu banaliu dalyku, kaip tvarka namuose, nustatė, kad kai atsikratai visų nereikalingų daiktų, namų ruošai skiriamas laikas sutrumpėja beveik dvigubai!

■ Rūsys. Generalinę tvarką pradėk nuo rūsio. Nereikia būti aiškiaregiui, jei nori sužinoti, kiek laiko žmogus atidėlioja savo rūpesčių sprendimą. Užtenka pažiūrėti, kiek metų rūsyje laikomiems daiktams. Žmonės rūsiuose paprastai laiko daiktus, su kuriais susiję nemalonūs prisiminimai. Kuo labiau užgriozdintas rūsys, tuo didesnių keblumų būta praeityje: jie „palaidojami” rūsiuose kartu su neberelkalingais daiktais. Metas viso to atsikratyti! Rūsyje palik tik sezoninius daiktus, kuriais nuolat naudojiesi: žiemą laikyk dviračius, riedučius, kepsnines, o vasarą -slides, pačiūžas, rogutes. ■ Spintos. Susitvarkiusi rūsį imkis spintų. Iškraustyk spintų, spintelių, antresolių lentynas. Pasilik tik tuos daiktus, kuriais tikrai dar naudosiesi. Jeigu drabužių, batų, indų ar kitokio gero neprireikė ilgiau kaip metus, greičiausiai jų niekada ir neprireiks. Nereikalingus, bet dar gerus daiktus atiduok tiems, kam jie gali praversti. Tokia labdara- netiek dosnumo, kiek rūpesčio ekologija požymis: tau nebereikalingų daiktų neišmeti, taigi nedidini sąvartynų, juos gavusieji neperka naujų daiktų, taigi neskatina aplinką teršiančius gamybos. ■ Paloviai. Sutvarkiusi spintas apžiūrėk palovius. Ištrauk viską, ką esi sukišusi po lovomis. Jei tai -reikalingi daiktai, jiems atsiras vietos ištuštintose spintose. Visa kita išdalyk arba išmesk (jei tai tikrai niekam nereikalingas šlamštas). Tiesa, susidėvėjusius natūralių audinių drabužius ar patalynę dar gali panaudoti kaip šluostes.

Knygų lentynos. Jas lengviau švarinti palaipsniui: pradėk nuo abejotinos vertės patarimų, mezgimo, kulinarijos knygų, kurių turbūt niekada neatsiversi. Paskui pereik prie vadovėlių, kurių jau kelerius metus neprireikė, vaikiškų knygelių, Iš kurių jau visi namiškiai „išaugo”. Nereikia namie laikyti romanų, kurie tau neįdomūs, ir net tų knygų, kurios tau kažkada patiko, bet dabar nebeatspindi tavo vidinės būsenos. Pasilik tik tuos leidinius, kurie tenkina tavo dabartinius interesus arba tai, kuo ketini domėtis ateityje. Tik neskubėk pildyti makulatūrai skirtų konteinerių. Tau nereikalingos knygos kitiems dar gali praversti, todėl pasidomėk, gal jų reikėtų bibliotekai.

Pradelstų skolų – lėtesni tempai
Lietuvos gyventojų pradelstos skolos per liepos mėnesį išaugo daugiau nei 44 milijonais litų ir siekė 1,65 milijardo litų, skelbia kreditų biuras „Creditinfo”. Tačiau liepą gyventojų pradelstos skolos, palyginti su birželiu, didėjo 3 procentais lėčiau. Per praėjusį mėnesį gyventojai padengė beveik 28 milijonus litų pradelstų skolų.

„Jau kelis mėnesius iš eilės šalies gyventojų pradelstos paskolos augo lėtesniais tempais. Teigiama tendencija ryškėja daugiausia pradelstų skolų telkiančiame finansų sektoriuje – pastaruosius tris mėnesius mažėjo skolininkų bankams skaičius. Taip pat galima išskirti tokį faktą, kad gyventojai stengiasi laiku susimokėti už komunalines ir telekomunikacijų paslaugas -tokios skolos mažėja arba auga nežymiai”, – teigia kreditų biuro „Creditinfo” generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius.

Sparčiausiai didėjo gyventojų skolos greitųjų kreditų įmonėms ir išperkamosios nuomos bei vartojamųjų kreditų bendrovėms, o lėčiausiai pradelstos skolos augo telekomunikacijų paslaugų teikėjams. Liepą vyrams atiteko 71 procentas visų Lietuvos gyventojų pradelstų skolų sumos, o moterims – 29 procentai. Vidutinis vieno vyro pradelstos skolos dydis siekia 4 682 litus, moters – 3 127 litus.

Pernai rudenį gyventojų sko- los perkopė milijardą, o šią vasarą -jau pusantro milijardo litų. Didžiausias skolų augimas buvo užfiksuotas 2008-aisiais, kai jų per metus padaugėjo 70 proc.

Ekonomikos girnapusė

Specialistų teigimu, lengviau atsikvėpti nuo skolų bus galima nebent 2012-aisiais, kai bent metus skolų padengimo greitis smarkiai viršys jų atsiradimo greitį. Tačiau, nors gyventojų pajamos stabilizavosi, susikaupusias skolas jos neutralizuos labai pamažu.
Tuo labiau kad, deja, daugelis žmonių vis dar neturi darbo. Ir apie vidaus vartojimo atsigavimą, kuris tebėra silpniausia mūsų ekonomikos atsigavimo grandis, dar labai anksti kalbėti. Turint omenyje, kad dauguma skolininkų yra sąmoningi, jie pirmiausia stengsis padengti skolas, o tik paskiau leisti sau nusipirkti gardesnį kąsnį ar geresnį drabužį.

Labiausiai įklimpę – vyrai

Daugiausia pradelstų skolų turi 30-34 metų vyrai ir moterys, mažiausiai – gyventojai, priklausantys 18-19 metų bei 55-erių ir vyresnių asmenų grupėms. Didžiausia dalis visų gyventojų pradelstų skolų atitenka 25-36 metų vyrams ir moterims. Iš visų amžiaus grupių pagal pradelstas skolas itin išsiskiria 25-36 metų vyrai. Jų skolos siekia 476 milijonus litų – beveik trečdalį gyventojų sukauptos sumos.
Vilniečiai yra sukaupę beveik 40 procentų visų Lietuvos gyventojų pradelstų skolų, klaipėdiečiai -15 procentų, kauniečiai -13 procentų. Mažiausiai pradelstų skolų ir toliau turi Pagėgių, Lazdijų ir Švenčionių gyventojai.
Birželį labiausiai prasiskolinę miestai pagal gyventojų ir pradelstų skolų skaičiaus santykį buvo Šilutė, Šilalė, Akmenė, Kelmė, Kalvarija, o mažiausiai prasiskolinę – Trakai, Švenčionys, Lazdijai, Šalčininkai irVilkaviškis. Pagal šiuos rodiklius labiausiai prasiskolinusių miestų sąraše Klaipėda užima 14 vietą, Kaunas- 19, o Vilnius-24.
Liepos mėnesį, kreditoriams keičiantis informacija apie skolas Skolininkų administravimo informacinėje sistemoje, Lietuvos gyventojai apmokėjo beveik 11 tūkstančių pradelstų skolų, kurių suma siekė daugiau nei 39 milijonus litų. Skolininkų administravimo informacinė sistema leidžia kreditoriams susigrąžinti pinigus, o gyventojus skatina vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir neįklimpti į naujas skolas.
įmonės taip pat kapanojasi

Kreditų biuro „Creditinfo” duomenimis, per liepą įmonių pradelstos skolos išaugo 86 milijonais litų ir siekė daugiau nei 4 milijardus litų. Nors pastarąjį mėnesį įmonių skolos didėjo sparčiau nei birželį, kai pradelstų skolų augimas sudarė 65,3 milijono litų, vis dėlto nepasiekė šešių mėnesių vidurkio – 141 milijono litų. Liepos mėnesį verslo, padengtos skolos sudarė 188 milijonus litų, t. y. beveik 50 milijonų litų daugiau nei birželį.

„Įmonių pradelstų skolų duomenis reikėtų vertinti atsargiai, tačiau teigiamos tendencijos ryškėja. Per pirmąjį šių metų pusmetį kas mėnesį pradelstos skolos vidutiniškai didėjo 4 procentais, o per paskutinį praėjusių metų pusmetį – 11 procentų. Be to, pastebima dar viena teigiama tendencija: verslas padengia vis daugiau pradelstų skolų. Per pirmąjį šių metų pusmetį kas mėnesį buvo padengiama vidutiniškai 22 milijonais litų daugiau skolų nei per paskutinius šešis 2009-ųjų mėnesius”, – teigia kreditų biuro „Creditinfo” kredito rizikos vadovė Alina Bueman.

Pasak A. Bueman, nors įmonių pradelstų skolų duomenys rodo apie prasidedantį stabilumą verslo tarpusavio atsiskaitymo srityje, atlikta sektorių ekono-metrinė analizė rodo, kad bendrovių padėtis vis dar išlieka sudėtinga. Beveik 50 procentų įmonių pagal vėlavimo atsiskaityti riziką patenka į aukštos ir aukščiausios rizikos segmentus.
Liepą sparčiausiai didėjo įmonių pradelstos skolos bankams ir kredito unijoms, tačiau labiausiai sumažėjo komunalinių paslaugų bendrovėms, išperkamosios nuomos ir vartojamųjų kreditų įmonėms.
Mažėja bankrotų

Bankrutuojančių įmonių skaičius pagal bylos iškėlimo datą liepos mėnesį buvo itin mažas, palyginti su birželiu ar šių metų pusmečio vidurkiu.

„Bankroto atvejų ir toliau sparčiausiai mažėja transporto ir apdirbamosios pramonės sektoriuose. Tačiau ketvirtadalis įmonių svyruoja ties bankroto riba, o didžiausia grėsmė prognozuojama statybos ir nekilnojamojo turto įmonėms bei viešbučiams ir restoranams”, -pabrėžia kreditų biuro „Creditinfo” kredito rizikos vadovė.Minėto kreditų biuro duomenimis, iš 55 tūkst. realią veiklą vykdančių šalies įmonių kas antra turi pradelstų skolų ir yra vidutiniškai skolinga 42 tūkst. litų.

Bet parduoti už tiek, kiek esame skolingi, – nerealu. Bandėme niekas net nesusidomėjo.

Pasak jos, 2007-aisiais, kai šeima ėmė 105 000 litų paskolą iš”DNB Nord” banko, vyras neblogai uždirbo Norvegijoje, statybose. 1000 litų įmokos per mėnesį nebuvo didelė našta. Problemos prasidėjo sausį. Praėjus vos kelioms dienoms nuo datos, kai šeima privalėjo pervesti bankui mėnesio įmoką, pradėti siųsti grasinamieji laiškai, skolai sumokėti buvo duotas mėnuo. Bet nepraėjus nė 10 dienų, bankas areštavo butą. Dabar šeima vos pragyvena iš 180 litų socialinės pašalpos, pati Milda, įdarbinta 0,2 etato įmonėje, gauna dar 200 litų uždarbį. Vyras dirba atsitiktinius darbus, bet jų dabar nėra.
“Anstoliai turi ateiti jau po kelių dienų – jie surašo visus daiktus, kurie yra bute: televizorių, baldus. Išeiname kaip stovime – be šaukšto, be šakutės. Paaiškino -jei ką nors išsineštumėme, tai būtų vagystė. Gal savaitę kitą galėsime prisiglausti pas mamą. Bet jos mažame butuke jau gyvena dvi mano seserys. O ką sakyti, kai sūnus pasakys – mama, aš noriu namo? Kaip jam paaiškinti, kad namų nebėra? Dabar vaikas nieko nesupranta-tikšluosto mano ašaras ir prašo neverkti. Labiausiai bijau dėl vaiko – jei neteksime būsto, gali būti atimtos teisės jį auginti”, – negalėjo patikėti tuo, kas vyksta, jauna mama.

Į R.Šarkino skelbtus pažadus kėdainiškė reagavo trumpai -”tai melas!” bei siūlė nusiimti rožinius akinius. Anot jos, į tokią pat beviltišką situaciją pateko ir gretimame devynaukštyje gyvenantys artimi draugai.
VAIKAI – SKOLININKŲ PROBLEMA
Kuršėnuose neseniai pirktame name dar kol kas gyvenanti Rasa Viriušienė, 2006-aisiais ėmusi dvi paskolas - grožio paslaugų verslui bei jam vykdyti pritaikytoms patalpoms – iš viso 270 000, – jau neteko savo buto. Antstoliai paskelbė varžytines ir jos turimam namui, nors keltis šeima neturi kur. Moteris dabar per mėnesį teigia uždirbanti vos 400 litų. Mat klestėjimo laikai, kaip ir daugeliui, baigėsi. Todėl ir be problemų plaukusios įmokos bankui sustojo. Tiesa, dar gauna iš buvusio vyro alimentus. Bet du epilepsija sergantys mažamečiai vaikai jau nebeprašo gardesnio kąsnio ir iš paskutiniųjų bando guosti mamą.

“Butas taip pat buvo įkeistas – jį atidaviau bankui. Stengiausi išgelbėti bent namą, savo verslą. Bet antstoliai jį jau perėmė. Nors vis skambindavau, prašydavau atidėjimo. Jie nesileido į kalbas. Vis tiek mokėjau po truputį, atimdama iš vaikų, bet skola pasiekė 10 000 litų. Kovo 15-ąją gavau laišką, kad po dviejų dienų namas bus parduodamas varžytinėse. Pirmose varžytinėse to padaryti nepavyko, bet tuoj vyks antrosios”, – su siaubu apie slystančią iš po kojų žemę kalbėjo R.Viriušienė.
Vienintelė išeitis kurią jai siūlo “Nordea” bankas grąžinti skolą, sumokėti 10 procentų paskolos sumos (27 000 litų) už ”naują sutartį”, t. y. leidimą kurį laiką nemokėti paskolos. Visa tai liepta padaryti per mėnesį. Bet moteris aiškina, kad jau seniai būtų skolą sumokėjusi, jei būtų pinigų. Be to, bankas neleido jai net išnuomoti vieno kambarėlio savo name už 500 litų. Motyvų esą nenurodė.
“Mano mažasis dar net neina į mokyklą, vyresnė dukra sunkiai tai išgyvena. Bet bankui – ne motyvas nei du mano vaikai, nei jų liga. Jie aiškina: eikite kur norite -jūsų problemos. Dabar tektų eiti tiesiog j gatvę. Bandau ieškoti paramos, pagalbos, labai bijau viską prarasti – tiek čia visko įdėta. O jei bankai darytų taip, kaip kalba ponas Šarkinas, taip nevyktų. Kyla net mintis – ar beverta tada gyventi, jei viską atima ir išvaro lauk pliką basą? Mielai parduočiau namą, bet kur rasi pirkėją? Gal už 80 tūkstančių – taip. Bet bankas neleis”, -guodėsi kuršėniškė.
R.ŠARKINAS APSIMELAVO
Vis dėlto Lietuvos banko vadas R.Šarkinas išsigynė savo žodžių

Paklausus, kodėl jo prisiekinėjimas, kad bankai iš paskutinio būsto žmonių neiškelia, negalioja, jis išsisukinėjo.
“Pateikite banko poziciją, kodėl iškelia. Nesvarbu, kokia skola. Aš taip nesakiau, kad neiškelia. Jūs taip sakėte. Jei klientas bendrauja su banku, ateina, derasi, susitaria
- niekas neiškelia. Bet jei klientas slapstosi – aš tada neatsakau”, – pareiškė ponas R.Šarkinas, suskubęs nutraukti pokalbį.
Bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas pripažino, kad R.Šarkinas, girdamas bankus, kiek persistengė. Paklaustas, ar bankai paskutiniu būstu laiko ir tėvų, senelių, kitų giminaičių būstus, jis neatmetė, kad gali būti ir taip.
NĖRA PASKUTINIO BŪSTO

“Nėra iškelta nevieno su mažamečiais vaikais. Bankai to tikrai nedaro. Bet kiekviename banke tai yra interpretuojama skirtingai, gali būti skirtingas požiūris. Ir ištaigingas namas gali būti paskutinis būstas – gali būti pasiūloma ieškoti būsto pagal pajamas. Reikia turėti mintyje, kad visą laiką bankui įkeistame bute šeimos likti negalės, nes praeis metai, dveji – jei nebus surasti sprendimai, ir paskutinis būstas bus prarastas, juk reikės indėlininkams grąžinti pinigus. O yra daug triukšmo kilę dėl to dalyko, nes kai pasakyta pirmininko kad iš paskutinio nekeliame, buvo atvejų, kurie numetė raktus ir išvažiavo į užsienį, nebesidomėjo, bet paskui bando išlaikyti būstą”,
- taip apie vejamus lauk tėvus su mažamečiais kalbėjo S.Kropas.

Jis pripažino, kad vadovaujantis teisingumo principu, brangiai būstus pirkusiems žmonėms turėtų būti leidžiama parduoti juos už dabartinę rinkos kainą.
“Bet tada lieka nepadengta skola. Tai klientui nėra geras dalykas, kaip ir bankui. Tada paskola lieka be įkeitimo”, – tikino jis ir darkart pabrėžė, kad nėra nė vieno atimto buto.

VAIKUS PAIMS GLOBOTI
Vilniaus savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Greta Zvolinskienė piktinosi, kad bankų išvedžiojimai yra nesuvokiami.
“Žmogus gali kreiptis į teismą, kad iki vaiko pilnametystės šeimos neiškeltų. Taip bent turėtų būti. Bet demagogijų galima sugalvoti visokių – pagaliau ir kaimynas turi butą, tai ir jis turi priimti? O valstybė gali pasiūlyti šeimai nakvynės namus kuriam laikui, priglausti pensione. Valstybė vaikų negali atimti. Bet kraštutinė priemonė -galima vaikais pasirūpinti laikinai, o jūs ieškokitės, jie bus grąžinti, kai išsispręsite problemas”, – sakė G. Zvolinskienė.

Ponas R.Šarkinas ir ponas S.Kropas sako šventą teisybę – bankai neiškelia iš paskutinio būsto. Bankai perduoda antstoliams – jie atlieka visą darbą. Bet kaip galima teigti, kad neiškelia, kai iš 700 000 fizinių asmenų, skolingų bankams, didžioji dalis yra skolininkai būsto paskoloms? Kiek iš jų nusipirko daugiau nei vieną būstą? Tikimybė, kad tokių yra, nereali. Bet nieko nuostabaus – ponas Šarkinas dudeno ir kad euras bus įvestas 2006-aisiais. Iš euro pažadų irgi šnipštas išėjo. Nors būna, regėjimai išsipildo.

Bankai Lietuvoje elgiasi taip, kaip ir visame pasaulyje – savo laiku įbruko kreditus, o dabar perima turtą. Aišku, ir skolintis trisdešimčiai metų į priekį buvo avantiūrizmas. Bet bankai siekia perimti turtą net tada, kai žmogus jau grąžino 40 procentų paskolos. Kodėl Vyriausybė negelbėja situacijos? Reikėtų priimti įstatymą, kad bankai tokiu atveju perimtą būstą parduotų rinkos kaina ir grąžintų skirtumą žmogui. 0 jei pardavus turtą pinigų neužtenka paskolai padengti, skirtumą turėtų nurašyti. Nes burbulą juk sukėlė jie patys. Jau po truputį yra įrodoma, kad pačiose bankų sutartyse jų iniciatyva yra prirašyta visokių marazmų, kurie prieštarauja Konstitucijai ir galiojantiems įstatymams. Teoriškai bankai nesiekia perimti žmonių turto. Bet ką rodo pavyzdžiai? Ir bankų palūkanos buvo didinamos neva dėl daugybės rizikų. Bet rizikos dingo per tris mėnesius – tai tebuvo blefas.