Gana mažą mūsų valstybės paskolą lemia ir tai, kad Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, deja, labiau rėmėsi vidiniais ištekliais. O tai smarkiai pablogino žmonių pa­dėtį, minimizavo ir taip minima­lias socialines paslaugas. Turint omeny, kad paskutinėse vietose esame ir pagal kitą rodiklį – per­skirstomąją BVP dalį (Lietuvoje ji geriausiais laikais siekė vos 30 proc, labiausiai išsivysčiusiose šalyse – iki 60 proc), rodančią, kiek valstybėje teikiama socialinių paslaugų, kokia jų koky­bė, – tai nenuteikia džiugiai. Jei lygintume su šeima, tai šeimos galva griežtai atsisako skolintis iš giminių ir nutaria, kad geriau ko­kius metus vaikus maitinti kruo­pomis ir vandeniu. Galima sakyti, kad toks yra mūsų kelias.

Didelė skola – didelė ekonomika

Didelė valstybės skola yra nevienareikšmis dalykas: svarbu ne tiek skolos dydis, kiek vals­tybės gebėjimas skolą grąžinti ir valdyti. Sakykim, kad ir kaip finansų analitikų choras giedo­tų, kaip prastai laikosi JAV eko­nomika, jai visi noriai skolina ir skolins. JAV valstybės skolą galima stebėti Niujorko „Times” skvere ir matyti, kaip ji keičiasi kiekvieną minutę. Tačiau, matyt, amerikiečiai prie šio vaizdo jau yra pripratę.

Graikams staiga pasirodžiusi tokia vaizdinė priemonė galbūt sukeltų šoką. Tačiau, kad ir kaip būtų keista, net stipriausios pa­saulio valstybės nuolatos yra skolingos. Jos netgi nekelia tokio tikslo: štai nuo tokių ir tokių me­tų nebūsime niekam skolingi.

Žodžiu, mūsų trečdalio BVP skola pagal tarptautinius stan­dartus tikrai nelaikoma didele. Nerimą keltų nebent jos nuo­latinis nekontroliuojamas di­dėjimas. Vis dėlto atrodo, kad nuo šio reiškinio galėtų mus išgelbėti nebent stebuklas. Be­je, analitikų teigimu, didžiausią nerimą kelia „Sodros” deficitas -dėl vis didėjančios migracijos, visuomenės senėjimo ir nemažėjančio nedarbo proveržio čia vargiai galima tikėtis ko nors kito. Didžiausia bėda ta, kad šios išlaidos, nors neišvengiamos, yra neproduktyvios-jos neku­ria nei darbo vietų, nei BVP, ne­bent žmonės į biudžetą sumoka PVM.

Nebaigta diskusija

Europos Komisijos vertini­mais, ES valstybių skola ne­trukus turėtų viršyti 80 proc. Sąjungos BVP. Be to, Komisijos duomenimis, šiuo metu tik trys ES valstybės – Estija, Švedija ir Liuksemburgas – atitinka Stabi­lumo ir augimo pakto taisykles, ribojančias biudžeto deficitą (ties 3 proc. šalies BVP) ir vals­tybės skolą (ties 60 proc. šalies BVP). Todėl net ekonomiškai sti­priausios ES valstybės šiuo me­tu yra susirūpinusios tuo pačiu, kaip ir Lietuva, klausimu – biu­džeto deficito mažinimu ir vie-šųjųfinansų balansavimu.

Tiesa, ir Europoje nesutaria­ma, ar reikėtų kliautis vartojimo skatinimu, ar vis dėlto derėtų griebtis griežtesnių finansinių priemonių.Tai – nebaigta ekonomistų diskusija, ir mūsų Vyriau­sybė neturėtų bandyti mums įteigti, kad biudžeto deficito mažinimas Didžiojoje Britanijoje yra tas pats, kas Lietuvoje, ir kad ta pati skolos problema reiškia, jog ES’ mes visi esame lygūs ir drauge grumiamės su vienodais sunkumais.

Net labiausiai prasiskolinusi Graikija, kur gyvena labiausiai protestuoti mėgstantys pilie­čiai, per kelis mėnesius sugebė­jo biudžeto deficitą sumažinti perpus. Lietuva po visų pensijų ir socialinių išmokų knaibymų, nemokamų pietų mokyklose naikinimų ir tikrų ar menamų viešojo sektoriaus darbuotojų atleidimų biudžeto deficitą su­mažino vos pora procentų. Nors tai tėra hipotezė: esą jis ga­lėjo viršyti 10 proc, o dabar po visų pastangų neviršija, bet yra netoli šio skaičiaus.

Bet parduoti už tiek, kiek esame skolingi, – nerealu. Bandėme niekas net nesusidomėjo.

Pasak jos, 2007-aisiais, kai šeima ėmė 105 000 litų paskolą iš”DNB Nord” banko, vyras neblogai uždirbo Norvegijoje, statybose. 1000 litų įmokos per mėnesį nebuvo didelė našta. Problemos prasidėjo sausį. Praėjus vos kelioms dienoms nuo datos, kai šeima privalėjo pervesti bankui mėnesio įmoką, pradėti siųsti grasinamieji laiškai, skolai sumokėti buvo duotas mėnuo. Bet nepraėjus nė 10 dienų, bankas areštavo butą. Dabar šeima vos pragyvena iš 180 litų socialinės pašalpos, pati Milda, įdarbinta 0,2 etato įmonėje, gauna dar 200 litų uždarbį. Vyras dirba atsitiktinius darbus, bet jų dabar nėra.
“Anstoliai turi ateiti jau po kelių dienų – jie surašo visus daiktus, kurie yra bute: televizorių, baldus. Išeiname kaip stovime – be šaukšto, be šakutės. Paaiškino -jei ką nors išsineštumėme, tai būtų vagystė. Gal savaitę kitą galėsime prisiglausti pas mamą. Bet jos mažame butuke jau gyvena dvi mano seserys. O ką sakyti, kai sūnus pasakys – mama, aš noriu namo? Kaip jam paaiškinti, kad namų nebėra? Dabar vaikas nieko nesupranta-tikšluosto mano ašaras ir prašo neverkti. Labiausiai bijau dėl vaiko – jei neteksime būsto, gali būti atimtos teisės jį auginti”, – negalėjo patikėti tuo, kas vyksta, jauna mama.

Į R.Šarkino skelbtus pažadus kėdainiškė reagavo trumpai -”tai melas!” bei siūlė nusiimti rožinius akinius. Anot jos, į tokią pat beviltišką situaciją pateko ir gretimame devynaukštyje gyvenantys artimi draugai.
VAIKAI – SKOLININKŲ PROBLEMA
Kuršėnuose neseniai pirktame name dar kol kas gyvenanti Rasa Viriušienė, 2006-aisiais ėmusi dvi paskolas - grožio paslaugų verslui bei jam vykdyti pritaikytoms patalpoms – iš viso 270 000, – jau neteko savo buto. Antstoliai paskelbė varžytines ir jos turimam namui, nors keltis šeima neturi kur. Moteris dabar per mėnesį teigia uždirbanti vos 400 litų. Mat klestėjimo laikai, kaip ir daugeliui, baigėsi. Todėl ir be problemų plaukusios įmokos bankui sustojo. Tiesa, dar gauna iš buvusio vyro alimentus. Bet du epilepsija sergantys mažamečiai vaikai jau nebeprašo gardesnio kąsnio ir iš paskutiniųjų bando guosti mamą.

“Butas taip pat buvo įkeistas – jį atidaviau bankui. Stengiausi išgelbėti bent namą, savo verslą. Bet antstoliai jį jau perėmė. Nors vis skambindavau, prašydavau atidėjimo. Jie nesileido į kalbas. Vis tiek mokėjau po truputį, atimdama iš vaikų, bet skola pasiekė 10 000 litų. Kovo 15-ąją gavau laišką, kad po dviejų dienų namas bus parduodamas varžytinėse. Pirmose varžytinėse to padaryti nepavyko, bet tuoj vyks antrosios”, – su siaubu apie slystančią iš po kojų žemę kalbėjo R.Viriušienė.
Vienintelė išeitis kurią jai siūlo “Nordea” bankas grąžinti skolą, sumokėti 10 procentų paskolos sumos (27 000 litų) už ”naują sutartį”, t. y. leidimą kurį laiką nemokėti paskolos. Visa tai liepta padaryti per mėnesį. Bet moteris aiškina, kad jau seniai būtų skolą sumokėjusi, jei būtų pinigų. Be to, bankas neleido jai net išnuomoti vieno kambarėlio savo name už 500 litų. Motyvų esą nenurodė.
“Mano mažasis dar net neina į mokyklą, vyresnė dukra sunkiai tai išgyvena. Bet bankui – ne motyvas nei du mano vaikai, nei jų liga. Jie aiškina: eikite kur norite -jūsų problemos. Dabar tektų eiti tiesiog j gatvę. Bandau ieškoti paramos, pagalbos, labai bijau viską prarasti – tiek čia visko įdėta. O jei bankai darytų taip, kaip kalba ponas Šarkinas, taip nevyktų. Kyla net mintis – ar beverta tada gyventi, jei viską atima ir išvaro lauk pliką basą? Mielai parduočiau namą, bet kur rasi pirkėją? Gal už 80 tūkstančių – taip. Bet bankas neleis”, -guodėsi kuršėniškė.
R.ŠARKINAS APSIMELAVO
Vis dėlto Lietuvos banko vadas R.Šarkinas išsigynė savo žodžių

Paklausus, kodėl jo prisiekinėjimas, kad bankai iš paskutinio būsto žmonių neiškelia, negalioja, jis išsisukinėjo.
“Pateikite banko poziciją, kodėl iškelia. Nesvarbu, kokia skola. Aš taip nesakiau, kad neiškelia. Jūs taip sakėte. Jei klientas bendrauja su banku, ateina, derasi, susitaria
- niekas neiškelia. Bet jei klientas slapstosi – aš tada neatsakau”, – pareiškė ponas R.Šarkinas, suskubęs nutraukti pokalbį.
Bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas pripažino, kad R.Šarkinas, girdamas bankus, kiek persistengė. Paklaustas, ar bankai paskutiniu būstu laiko ir tėvų, senelių, kitų giminaičių būstus, jis neatmetė, kad gali būti ir taip.
NĖRA PASKUTINIO BŪSTO

“Nėra iškelta nevieno su mažamečiais vaikais. Bankai to tikrai nedaro. Bet kiekviename banke tai yra interpretuojama skirtingai, gali būti skirtingas požiūris. Ir ištaigingas namas gali būti paskutinis būstas – gali būti pasiūloma ieškoti būsto pagal pajamas. Reikia turėti mintyje, kad visą laiką bankui įkeistame bute šeimos likti negalės, nes praeis metai, dveji – jei nebus surasti sprendimai, ir paskutinis būstas bus prarastas, juk reikės indėlininkams grąžinti pinigus. O yra daug triukšmo kilę dėl to dalyko, nes kai pasakyta pirmininko kad iš paskutinio nekeliame, buvo atvejų, kurie numetė raktus ir išvažiavo į užsienį, nebesidomėjo, bet paskui bando išlaikyti būstą”,
- taip apie vejamus lauk tėvus su mažamečiais kalbėjo S.Kropas.

Jis pripažino, kad vadovaujantis teisingumo principu, brangiai būstus pirkusiems žmonėms turėtų būti leidžiama parduoti juos už dabartinę rinkos kainą.
“Bet tada lieka nepadengta skola. Tai klientui nėra geras dalykas, kaip ir bankui. Tada paskola lieka be įkeitimo”, – tikino jis ir darkart pabrėžė, kad nėra nė vieno atimto buto.

VAIKUS PAIMS GLOBOTI
Vilniaus savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Greta Zvolinskienė piktinosi, kad bankų išvedžiojimai yra nesuvokiami.
“Žmogus gali kreiptis į teismą, kad iki vaiko pilnametystės šeimos neiškeltų. Taip bent turėtų būti. Bet demagogijų galima sugalvoti visokių – pagaliau ir kaimynas turi butą, tai ir jis turi priimti? O valstybė gali pasiūlyti šeimai nakvynės namus kuriam laikui, priglausti pensione. Valstybė vaikų negali atimti. Bet kraštutinė priemonė -galima vaikais pasirūpinti laikinai, o jūs ieškokitės, jie bus grąžinti, kai išsispręsite problemas”, – sakė G. Zvolinskienė.

Ponas R.Šarkinas ir ponas S.Kropas sako šventą teisybę – bankai neiškelia iš paskutinio būsto. Bankai perduoda antstoliams – jie atlieka visą darbą. Bet kaip galima teigti, kad neiškelia, kai iš 700 000 fizinių asmenų, skolingų bankams, didžioji dalis yra skolininkai būsto paskoloms? Kiek iš jų nusipirko daugiau nei vieną būstą? Tikimybė, kad tokių yra, nereali. Bet nieko nuostabaus – ponas Šarkinas dudeno ir kad euras bus įvestas 2006-aisiais. Iš euro pažadų irgi šnipštas išėjo. Nors būna, regėjimai išsipildo.

Bankai Lietuvoje elgiasi taip, kaip ir visame pasaulyje – savo laiku įbruko kreditus, o dabar perima turtą. Aišku, ir skolintis trisdešimčiai metų į priekį buvo avantiūrizmas. Bet bankai siekia perimti turtą net tada, kai žmogus jau grąžino 40 procentų paskolos. Kodėl Vyriausybė negelbėja situacijos? Reikėtų priimti įstatymą, kad bankai tokiu atveju perimtą būstą parduotų rinkos kaina ir grąžintų skirtumą žmogui. 0 jei pardavus turtą pinigų neužtenka paskolai padengti, skirtumą turėtų nurašyti. Nes burbulą juk sukėlė jie patys. Jau po truputį yra įrodoma, kad pačiose bankų sutartyse jų iniciatyva yra prirašyta visokių marazmų, kurie prieštarauja Konstitucijai ir galiojantiems įstatymams. Teoriškai bankai nesiekia perimti žmonių turto. Bet ką rodo pavyzdžiai? Ir bankų palūkanos buvo didinamos neva dėl daugybės rizikų. Bet rizikos dingo per tris mėnesius – tai tebuvo blefas.

Vokietijos centrinis bankas – Deutsche Bundesbank netiesiogiai pripažino, jok kuria kreditus “iš oro”.

Šio banko išleistoje publikacijoje “Pinigai ir monetarinė politika” 4.4. skyrius pateikia tokį pinigų kūrimo apibūdinimą:

4.4. Pinigų kūrimas banke

Pinigai kuriami “kuriant pinigus”. Abu, centrinis ir privatūs bankai gali kurti pinigus. Euro monetarinėje sistemoje pinigų kūrimas daromas pagrinde išduodant paskolas. Komerciniai bankai gali kurti pinigus patys. Kitais žodžiais tariant, pinigai kuriami tiesiog kaip įrašai balanse perkant turtą (įrašant kreditą kairėje balanso pusėje) ir atitinkamai koresponduojant įnašą dešinėje pusėje.

1. Kitų skolų likvidavimas

Dažniausia priežastis, dėl kurios žmogus paima kreditą, tai kitų paskolų padengimas arba konsolidacija. Jeigu turite nemažai įsiskolinimų kredito kortelėse, nesumokėtų įmokų ar kitų nepadengtų skolų, tai kad išvengtumėte didelių nuostolių dėl delspinigių ir palūkanų nemokėjimo galima pagalvoti, ar neverta paimti vienos asmeninės paskolos ir padengti šias išlaidas. Tai gali padėti išvengti jausmo, kad skolos vis didėja ir reikia atlikti vis daugiau mokėjimų.

2. Atostogos ir Kelionės

Asmeninės paskolos taipogi dažnai naudojamos finansuoti atostogoms ir kelionėms. Keli papildomi tūkstančiai litų gali nutolinti galutinį jūsų atostogų tašką pasaulio žemėlapyje (Havajai vietoj Egipto) arba prailginti jo laiką. Kitas variantas pasiskolinti brangesnei dovanai vestuvių ar kitos šventės proga.

3. Prabangos prekės (Valtys, Motociklai)

Jeigu ilgai taupėte savo svajonių automobiliui ar motociklui ir trūksta visai nedaug, tada verta paimti asmeninę paskolą ir turėti savo svajonę jau dabar. Kartais geras sandėris pasitaiko visai netikėtai ir vėliau tenka graužtis dėl prarastos progos. Šis požiūris netgi padeda sutaupyti pinigų, nes jeigu pasinaudojate geromis progomis pirkti norimus įsigyti daiktus, visada laimite.

Skolininkų registre užregistruoti 187 tūkstančiai prasiskolinusių gyventojų. Lietuvoje darbingo amžiaus piliečių yra 1,4 milijono, tai reiškia, kad beveik kas septintas gyventojas yra kažkam skolingas.
Bendra gyventojų kreditų suma jau perkopė 1,2 milijardo litų.
Iš greituosius kreditus išduodančių įmonių žmonės yra pasiskolinę 131 mln. Lt. Kreditų nebepajėgia grąžinti daugiau nei 6 tūkst. gyventojų, kiekvieno jų skola pranoksta 1600 litų.

Miestai, kuriuose daugiausia pradelstų kreditinių įsipareigojimų yra Vilnius, Klaipėda ir Kaunas. Gyventojų, kurie gyvena „nuo paskolos iki paskolos“, daugiausiai užregistruota Akmenėje.

Greitieji kreditai tapo nemažai lengvais pinigais susigundžiusių keliu į teismą, mat kredito bendrovės nesulaukdamos grąžinimo įmokų masiškai padavinėja gyventojus į teismus.

Tačiau šiai problemai, regis, galo nematyti, nes poreikis greitiesiems kreditams tik didėja. Žmonėms pinigų reikia šiandien.

Paimti vartojimo kreditą dabar labai paprasta, tai padaryti galima spaudos kioskuose, prekybos centre, pašte. Visą parą kreditai dalinami telefonu arba internetu. Dauguma kreditus reklamuojančių kampanijų skelbia šūkius, kaip pasiimk algą likus kelioms dienoms iki mokėjimo ar panašiai ir kad skolintis iš kaimyno nėra taip gerai.

Nemažai žmonių papuola tarsi į užburtą ratą ir greitieji kreditai lyg kilpa ant kaklo tampa. Nespėji grąžinti, o pinigų ir vėl trūksta. Ne visada galima ir sutaupyti pinigų, nes nebelieka ko taupyti.

Pastaruoju metu net kredito bendrovės pradėjo griežtinti paskolų išdavimo sąlygas, nes padaugejo nemokių klientų. Bankai savo ruožtu greitųjų kreditų nišą paliko minėtoms bendrovėms ir patys lengvų paskolų nebedalina.

Finansinis neišprusimas irgi daugeliui pakiša koją, kredito įstaigos palūkanas pateikia tokia, forma, kad iš pradžiu ir nesuprasi, kiek iš tikrųjų kainuos greitas kredito paėmimas. Visokie “nemokamas administravimas” ir panašios dėmesį nukreipiančios smulkmenos užhipnotizuoja žmogų ir jis nebegali teisingai įvertinti, ar galės grąžinti paimtą paskolą bei sumokėti palūkanas, kurios kai kuriais atvejais gali siekti iki 200% per metus. Delspinigiai irgi astronominiai ir siekia iki 300% per metus.