Bet parduoti už tiek, kiek esame skolingi, – nerealu. Bandėme niekas net nesusidomėjo.

Pasak jos, 2007-aisiais, kai šeima ėmė 105 000 litų paskolą iš”DNB Nord” banko, vyras neblogai uždirbo Norvegijoje, statybose. 1000 litų įmokos per mėnesį nebuvo didelė našta. Problemos prasidėjo sausį. Praėjus vos kelioms dienoms nuo datos, kai šeima privalėjo pervesti bankui mėnesio įmoką, pradėti siųsti grasinamieji laiškai, skolai sumokėti buvo duotas mėnuo. Bet nepraėjus nė 10 dienų, bankas areštavo butą. Dabar šeima vos pragyvena iš 180 litų socialinės pašalpos, pati Milda, įdarbinta 0,2 etato įmonėje, gauna dar 200 litų uždarbį. Vyras dirba atsitiktinius darbus, bet jų dabar nėra.
“Anstoliai turi ateiti jau po kelių dienų – jie surašo visus daiktus, kurie yra bute: televizorių, baldus. Išeiname kaip stovime – be šaukšto, be šakutės. Paaiškino -jei ką nors išsineštumėme, tai būtų vagystė. Gal savaitę kitą galėsime prisiglausti pas mamą. Bet jos mažame butuke jau gyvena dvi mano seserys. O ką sakyti, kai sūnus pasakys – mama, aš noriu namo? Kaip jam paaiškinti, kad namų nebėra? Dabar vaikas nieko nesupranta-tikšluosto mano ašaras ir prašo neverkti. Labiausiai bijau dėl vaiko – jei neteksime būsto, gali būti atimtos teisės jį auginti”, – negalėjo patikėti tuo, kas vyksta, jauna mama.

Į R.Šarkino skelbtus pažadus kėdainiškė reagavo trumpai -”tai melas!” bei siūlė nusiimti rožinius akinius. Anot jos, į tokią pat beviltišką situaciją pateko ir gretimame devynaukštyje gyvenantys artimi draugai.
VAIKAI – SKOLININKŲ PROBLEMA
Kuršėnuose neseniai pirktame name dar kol kas gyvenanti Rasa Viriušienė, 2006-aisiais ėmusi dvi paskolas - grožio paslaugų verslui bei jam vykdyti pritaikytoms patalpoms – iš viso 270 000, – jau neteko savo buto. Antstoliai paskelbė varžytines ir jos turimam namui, nors keltis šeima neturi kur. Moteris dabar per mėnesį teigia uždirbanti vos 400 litų. Mat klestėjimo laikai, kaip ir daugeliui, baigėsi. Todėl ir be problemų plaukusios įmokos bankui sustojo. Tiesa, dar gauna iš buvusio vyro alimentus. Bet du epilepsija sergantys mažamečiai vaikai jau nebeprašo gardesnio kąsnio ir iš paskutiniųjų bando guosti mamą.

“Butas taip pat buvo įkeistas – jį atidaviau bankui. Stengiausi išgelbėti bent namą, savo verslą. Bet antstoliai jį jau perėmė. Nors vis skambindavau, prašydavau atidėjimo. Jie nesileido į kalbas. Vis tiek mokėjau po truputį, atimdama iš vaikų, bet skola pasiekė 10 000 litų. Kovo 15-ąją gavau laišką, kad po dviejų dienų namas bus parduodamas varžytinėse. Pirmose varžytinėse to padaryti nepavyko, bet tuoj vyks antrosios”, – su siaubu apie slystančią iš po kojų žemę kalbėjo R.Viriušienė.
Vienintelė išeitis kurią jai siūlo “Nordea” bankas grąžinti skolą, sumokėti 10 procentų paskolos sumos (27 000 litų) už ”naują sutartį”, t. y. leidimą kurį laiką nemokėti paskolos. Visa tai liepta padaryti per mėnesį. Bet moteris aiškina, kad jau seniai būtų skolą sumokėjusi, jei būtų pinigų. Be to, bankas neleido jai net išnuomoti vieno kambarėlio savo name už 500 litų. Motyvų esą nenurodė.
“Mano mažasis dar net neina į mokyklą, vyresnė dukra sunkiai tai išgyvena. Bet bankui – ne motyvas nei du mano vaikai, nei jų liga. Jie aiškina: eikite kur norite -jūsų problemos. Dabar tektų eiti tiesiog j gatvę. Bandau ieškoti paramos, pagalbos, labai bijau viską prarasti – tiek čia visko įdėta. O jei bankai darytų taip, kaip kalba ponas Šarkinas, taip nevyktų. Kyla net mintis – ar beverta tada gyventi, jei viską atima ir išvaro lauk pliką basą? Mielai parduočiau namą, bet kur rasi pirkėją? Gal už 80 tūkstančių – taip. Bet bankas neleis”, -guodėsi kuršėniškė.
R.ŠARKINAS APSIMELAVO
Vis dėlto Lietuvos banko vadas R.Šarkinas išsigynė savo žodžių

Paklausus, kodėl jo prisiekinėjimas, kad bankai iš paskutinio būsto žmonių neiškelia, negalioja, jis išsisukinėjo.
“Pateikite banko poziciją, kodėl iškelia. Nesvarbu, kokia skola. Aš taip nesakiau, kad neiškelia. Jūs taip sakėte. Jei klientas bendrauja su banku, ateina, derasi, susitaria
- niekas neiškelia. Bet jei klientas slapstosi – aš tada neatsakau”, – pareiškė ponas R.Šarkinas, suskubęs nutraukti pokalbį.
Bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas pripažino, kad R.Šarkinas, girdamas bankus, kiek persistengė. Paklaustas, ar bankai paskutiniu būstu laiko ir tėvų, senelių, kitų giminaičių būstus, jis neatmetė, kad gali būti ir taip.
NĖRA PASKUTINIO BŪSTO

“Nėra iškelta nevieno su mažamečiais vaikais. Bankai to tikrai nedaro. Bet kiekviename banke tai yra interpretuojama skirtingai, gali būti skirtingas požiūris. Ir ištaigingas namas gali būti paskutinis būstas – gali būti pasiūloma ieškoti būsto pagal pajamas. Reikia turėti mintyje, kad visą laiką bankui įkeistame bute šeimos likti negalės, nes praeis metai, dveji – jei nebus surasti sprendimai, ir paskutinis būstas bus prarastas, juk reikės indėlininkams grąžinti pinigus. O yra daug triukšmo kilę dėl to dalyko, nes kai pasakyta pirmininko kad iš paskutinio nekeliame, buvo atvejų, kurie numetė raktus ir išvažiavo į užsienį, nebesidomėjo, bet paskui bando išlaikyti būstą”,
- taip apie vejamus lauk tėvus su mažamečiais kalbėjo S.Kropas.

Jis pripažino, kad vadovaujantis teisingumo principu, brangiai būstus pirkusiems žmonėms turėtų būti leidžiama parduoti juos už dabartinę rinkos kainą.
“Bet tada lieka nepadengta skola. Tai klientui nėra geras dalykas, kaip ir bankui. Tada paskola lieka be įkeitimo”, – tikino jis ir darkart pabrėžė, kad nėra nė vieno atimto buto.

VAIKUS PAIMS GLOBOTI
Vilniaus savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Greta Zvolinskienė piktinosi, kad bankų išvedžiojimai yra nesuvokiami.
“Žmogus gali kreiptis į teismą, kad iki vaiko pilnametystės šeimos neiškeltų. Taip bent turėtų būti. Bet demagogijų galima sugalvoti visokių – pagaliau ir kaimynas turi butą, tai ir jis turi priimti? O valstybė gali pasiūlyti šeimai nakvynės namus kuriam laikui, priglausti pensione. Valstybė vaikų negali atimti. Bet kraštutinė priemonė -galima vaikais pasirūpinti laikinai, o jūs ieškokitės, jie bus grąžinti, kai išsispręsite problemas”, – sakė G. Zvolinskienė.

Ponas R.Šarkinas ir ponas S.Kropas sako šventą teisybę – bankai neiškelia iš paskutinio būsto. Bankai perduoda antstoliams – jie atlieka visą darbą. Bet kaip galima teigti, kad neiškelia, kai iš 700 000 fizinių asmenų, skolingų bankams, didžioji dalis yra skolininkai būsto paskoloms? Kiek iš jų nusipirko daugiau nei vieną būstą? Tikimybė, kad tokių yra, nereali. Bet nieko nuostabaus – ponas Šarkinas dudeno ir kad euras bus įvestas 2006-aisiais. Iš euro pažadų irgi šnipštas išėjo. Nors būna, regėjimai išsipildo.

Bankai Lietuvoje elgiasi taip, kaip ir visame pasaulyje – savo laiku įbruko kreditus, o dabar perima turtą. Aišku, ir skolintis trisdešimčiai metų į priekį buvo avantiūrizmas. Bet bankai siekia perimti turtą net tada, kai žmogus jau grąžino 40 procentų paskolos. Kodėl Vyriausybė negelbėja situacijos? Reikėtų priimti įstatymą, kad bankai tokiu atveju perimtą būstą parduotų rinkos kaina ir grąžintų skirtumą žmogui. 0 jei pardavus turtą pinigų neužtenka paskolai padengti, skirtumą turėtų nurašyti. Nes burbulą juk sukėlė jie patys. Jau po truputį yra įrodoma, kad pačiose bankų sutartyse jų iniciatyva yra prirašyta visokių marazmų, kurie prieštarauja Konstitucijai ir galiojantiems įstatymams. Teoriškai bankai nesiekia perimti žmonių turto. Bet ką rodo pavyzdžiai? Ir bankų palūkanos buvo didinamos neva dėl daugybės rizikų. Bet rizikos dingo per tris mėnesius – tai tebuvo blefas.