Lietuvos ekonomikos augimas pastarąjį penkmetį buvo gana spartus, o vis didėjanti paskolų paklausa skatino sparčią bankų sistemos plėtrą. Tačiau šiandien planuojamas 9% ar net didesnis Lietuvos BVP smukimas, nenuilstamai didėjantis nedarbo lygis, mažėjantys darbo užmokesčiai ir kitos makroekonominės naujienos nedžiugina nė vieno. Lietuvos smigimas į recesiją neaplenkia ir šalies paskolų rinkos – mažėja teikiamų paskolų apimtys, griežtinamos jų teikimo sąlygos, vis didėja bankų klientų, neišgalinčių sumokėti ekonominio pakilimo laikotarpiu pasiimtų paskolų, skaičius.
Šio darbo tikslas – aptarti Lietuvos bankų sektoriaus paskolų rinkos tendencijas. Nagrinėjamas Lietuvos paskolų portfelis ir jo kitimas, paskolų palūkanų dydžiai, bendros paskolų rinkos tendencijos ekonominio sunkmečio laikotarpiu.
Paskolų esmė
Nuo pat bankų atsiradimo viena iš pagrindinių jų funkcijų buvo teikti paskolas, t.y. skolinti pinigus už palūkanas. Bankai, teikdami kreditus, šalies ūkiui atlieka labai svarbią paslaugą – kreditai leidžia plėsti gamybą, didėja kapitalas, pasiekiamas aukštesnis pragyvenimo lygis. Tai yra rizikingiausia, tačiau kartu ir pelningiausia veikla, sudaranti didžiausią dalį jų veiklos pajamų. Pagal naujausius duomenis 2008 m. suteiktos paskolos padidėjo 30 proc. lyginant su praėjusiais metais ir sudarė 74 proc. viso turto.
Paskolų portfelis
Remiantis Lietuvos banko duomenimis, paskolų portfelis nuo 2004 m. išlaikė augimo tempus, tačiau nevienodus. Įstojimo į Europos Sąjungą (ES) metais Lietuvoje paskolų portfelis augo gana dideliais tempais ir tik 2007 m. pastebimos ryškios augimo lėtėjimo tendencijos. 2008 m. pabaigoje paskolų portfelio augimo tempai pasiekė žemiausią lygį per pastaruosius penkis metus. Tai lėmė privačioms įmonėms suteiktų paskolų srauto mažėjimas. Situacija kiek kitokia analizuojant Lietuvos bankų paskolų
portfelio ir šalies per metus sukurto BVP santykį. Per penketą metų paskolų
portfelis daugiau nei dvigubai padidino lyginamąją dalį BVP, t.y. 2005m. Lietuvos bankų paskolų portfelis sudarė 30% 2004 m. šalies BVP ir tolygiai augdamas 2008m. pasiekė 62%. Iš to galima daryti išvadą, kad nors paskolų portfelio augimo tempai ir sumažėjo, absoliutiniu dydžiu paskolų apimtys augo sparčiai. Deja, Lietuvos rodikliai kiekvienais metais atsilieka ne tik nuo Baltijos, bet ir nuo kitų ES šalių.
Nuo Lietuvos įstojimo į ES keitėsi ir suteikiamų paskolų lyginamasis svoris skirtingiems jų gavėjams. Nagrinėjamo laikotarpio pradžioje daugiausia paskolų buvo teikiama privačioms įmonėms – verslo vystymui, gamybinių pajėgumų didinimui. Tačiau dėl nedidelių palūkanų normų ir išpūsto nekilnojamo turto burbulo gyventojų skolinimosi mastai turėjo aiškią tendenciją – vis didėjo (nuo 2005 m. išaugo 60,9%), ženkliai atsilikdami nuo kaimyninių šalių. Dėl palankių kredito suteikimo sąlygų, mažų palūkanų ar tiesiog didelių poreikių tenkinimo, kad ir skolon, sparčiai augo ir kitos paskirties paskolos – 2006 m. padidėjo daugiau nei dukart. Žinant, kad bankai, teikdami paskolas, privalo įvertinti riziką – išanalizuoti paskolos tikslus, jų juridišką teisėtumą, skolininkų mokumą ir kitus kriterijus, kurie negali prieštarauti banko skolinimo politikai – ir po „lengvabūdiško” paskolų dalijimo pastaraisiais metais, suprantama, kodėl nuo 2007 m. Lietuvos bankai sugriežtino paskolų išdavimo sąlygas. Tačiau ir tai neišgąsdino paskolų gavėjų. 2007 m. gyventojams suteikta 8,8 mlrd., o privačioms įmonėms 8,5 mlrd.Lt. paskolos. Per 2008 metus verslui ir namų ūkiams išduotos apylygių apimčių paskolos: 5,3 mlrd. ir 4,9 mlrd. Lt, tačiau nagrinėjamame laikotarpyje pirmą sykį didesnė dalis atitenka valdžios institucijoms. Tai rodo nelabai efektyvų finansinių institucijų išteklių panaudojimą
Skirtingų bankų teikiamos paskolos
Lietuvos bankų sistemoje dominuoja trys bankai, teikiantys daugiausia paskolų: AB SEB bankas, AB Swedbank (seniau AB Hansabankas) ir AB DnB Nord bankas. Pagal paskolų teikimo apimtis prie svarbiausių galima priskirti ir Nordea bei Danske bank.
Pagal Lietuvos bankų asociacijos duomenis, daugiausia paskolų klientams nuo 2006 m. yra suteikęs AB SEB bankas, smarkiai pirmaujantis teikiant paskolas juridiniams, o nuo 2008 m. ir fiziniams asmenims. AB Swedbank užtikrinamai pirmauja skolindamas būsto ir vartojimo paskolas fiziniams asmenims, o SEB – kitos rūšies paskolas fiziniams asmenims. Trečiąją vietą pagal visas teikiamų paskolų rūšis užima DnB Nord bankas.
„Mažą paskolų portfelį turėjusiems bankams dabar atsirado puiki galimybė padidinti užimamą rinkos dalį”, – teigia „JG Group” paskolų brokerių grupės vadovas S. Radžiūnas. Dabar didžiausi ir aktyviausi bankai stengiasi išvengti rizikingų klientų griežtindami sąlygas paskolai gauti, tuo tarpu buvę pasyvūs bankai pradeda elgtis priešingai.
Palūkanos paskolų rinkoje
Kalbant apie palūkanų normas pirmiausia reikia paminėti bazinę palūkanų normą. Kadangi Lietuva nuo 2002 m. savo valiutą susiejo su euru, ilguoju laikotarpiu
Lietuva priklauso nuo Europos centrinio banko (ECB) nustatomų bazinių palūkanų normų, kurios paskutiniu metu kinta itin dažnai. Nuo 2008 rugsėjo mėn. buvusių 4,25%, 2009 m. pradžioje jos siekė 2%, o norėdamas skatinti vartojimą ir bendrą ekonomikos augimą ECB balandžio mėn. pradžioje bazinę palūkanų normą sumažino dar 0,75 procentiniais punktais. Sis rodiklis pasiekė žemiausią lygį nuo 1999 m. ir, nors yra tikimasi, kad bazinė palūkanų norma gali pasiekti nulį, specialistai teigia, jog tai bus paskutinis palūkanų apkarpymas šiame pinigų politikos švelninimo ir ūkio gaivinimo etape.
Nors bazinė palūkanų norma artėja nulio link, bankai tokiomis palūkanomis nepasinaudoja. Kadangi jie dažniausiai skolinasi tarpbankinėje rinkoje ir prie ECB nustatytos bazinės palūkanų normos prideda įvairias rizikas, tarpbankinės palūkanų normos tampa truputį aukštesnės už bazines. Todėl nieko keisto, kad VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams) ir EURIBOR (vidutinės tatpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų eurais kitiems bankams) yra žymiai didesni nei 1,25% ir šiuo metu atitinkamai siekia 8,45% ir 1,62%. Stebint tendenciją ilguoju laikotarpiu, tarp VILIBOR ir EURIBOR išlieka glaudus įyšys, tačiau šiuo Lietuvos sunkmečiu minėtos’ normos juda į skirtingas puses. (žr. 2 pav.) Tai galima sieti su lito rizika, gandais dėl jo devalvavimo ir bankų noro sukaupti rezervą kuris galėtų kompensuoti lito devalvacijos atveju.
Kalbant apie galutinius paskolos gavėjus, jiems tenka sumokėti ir banko nustatytą maržą, į kurią įeina jo paties rizika, banko uždarbis ir patiriami kaštai. Nors VILIBOR turi tendenciją mažėti, o EURIBOR siekia visų laikų žemumas, paskolą norintis gauti asmuo vis dar turi mokėti nemažas palūkanas, pvz.: būsto paskolą eurais 2009 m. kovo mėn. pab. bankai teikė su 4,38 – 6,79% palūkanomis, o dėl didesnės lito rizikos paskolas litais nuo 10,92 iki 13,32%. Trumpalaikių paskolų palūkanų normos dar didesnės ir prognozuojama, kad skirtumas tarp ilgalaikiųir trumpalaikių banko paskolų palūkanų toliau didės. Tai rodo padidėjusį rizikos vertinimą finansų rinkose. Be to, augimo tendencija prognozuojama eurais išduodamų paskolų apimtims.
Išvados
• Paskolų portfelis Lietuvoje nuo 2004 m. augo didėjančiais tempais, tačiau, prasidėjus ekonominiam sunkmečiui, 2008 m. paskolų portfelio augimo tempai pasiekė žemiausią lygį. Nepaisant ekonominio pakilimo ir dabartinės recesijos, Lietuvos bankų paskolų portfelis vienas iš mažiausių, lyginant su daugeliu ES valstybių.
• Išlieka tendencija, kad namų ūkiams ir verslui išduodamos panašaus dydžio paskolos.
• Didieji bankai išduoda daugiausia paskolų, tačiau pasyviems bankams atsirado galimybė padidinti užimamą rinkos dalį.
• VILIBOR didėjimas susijęs su padidėjusia lito rizika, o skirtumas tarp EURIBOR ir VILIBOR parodo, kokio dydžio devalvacijos grėsmę mato bankai.
• Prognozuojamas didesnis skirtumas taip ilgalaikių ir trumpalaikių paskolų palūkanų normų.