Paskolų esmė

Nuo pat bankų atsiradimo viena iš pagrindinių jų funkcijų buvo teikti paskolas, t.y. skolinti pinigus už palūkanas. Bankai, teikdami kreditus, šalies ūkiui atlieka labai svarbią paslaugą – kreditai leidžia plėsti gamybą, didėja kapitalas, pasiekiamas aukštesnis pragyvenimo lygis. Tai yra rizikingiausia, tačiau kartu ir pelningiausia veikla, sudaranti didžiausią dalį jų veiklos pajamų. Pagal naujausius duomenis 2008 m. suteiktos paskolos padidėjo 30 proc. lyginant su praėjusiais metais ir sudarė 74 proc. viso turto.

Paskolų portfelis
Remiantis Lietuvos banko duomenimis, paskolų portfelis nuo 2004 m. išlaikė augimo tempus, tačiau nevienodus. Įstojimo į Europos Sąjungą (ES) metais Lietuvoje paskolų portfelis augo gana dideliais tempais ir tik 2007 m. pastebimos ryškios augimo lėtėjimo tendencijos. 2008 m. pabaigoje paskolų portfelio augimo tempai pasiekė žemiausią lygį per pastaruosius penkis metus. Tai lėmė privačioms įmonėms suteiktų paskolų srauto mažėjimas. Situacija kiek kitokia analizuojant Lietuvos bankų paskolų
portfelio ir šalies per metus sukurto BVP santykį. Per penketą metų paskolų
portfelis daugiau nei dvigubai padidino lyginamąją dalį BVP, t.y. 2005m. Lietuvos bankų paskolų portfelis sudarė 30% 2004 m. šalies BVP ir tolygiai augdamas 2008m. pasiekė 62%. Iš to galima daryti išvadą, kad nors paskolų portfelio augimo tempai ir sumažėjo, absoliutiniu dydžiu paskolų apimtys augo sparčiai. Deja, Lietuvos rodikliai kiekvienais metais atsilieka ne tik nuo Baltijos, bet ir nuo kitų ES šalių.

Nuo Lietuvos įstojimo į ES keitėsi ir suteikiamų paskolų lyginamasis svoris skirtingiems jų gavėjams. Nagrinėjamo laikotarpio pradžioje daugiausia paskolų buvo teikiama privačioms įmonėms – verslo vystymui, gamybinių pajėgumų didinimui. Tačiau dėl nedidelių palūkanų normų ir išpūsto nekilnojamo turto burbulo gyventojų skolinimosi mastai turėjo aiškią tendenciją – vis didėjo (nuo 2005 m. išaugo 60,9%), ženkliai atsilikdami nuo kaimyninių šalių. Dėl palankių kredito suteikimo sąlygų, mažų palūkanų ar tiesiog didelių poreikių tenkinimo, kad ir skolon, sparčiai augo ir kitos paskirties paskolos – 2006 m. padidėjo daugiau nei dukart. Žinant, kad bankai, teikdami paskolas, privalo įvertinti riziką – išanalizuoti paskolos tikslus, jų juridišką teisėtumą, skolininkų mokumą ir kitus kriterijus, kurie negali prieštarauti banko skolinimo politikai – ir po „lengvabūdiško” paskolų dalijimo pastaraisiais metais, suprantama, kodėl nuo 2007 m. Lietuvos bankai sugriežtino paskolų išdavimo sąlygas. Tačiau ir tai neišgąsdino paskolų gavėjų. 2007 m. gyventojams suteikta 8,8 mlrd., o privačioms įmonėms 8,5 mlrd.Lt. paskolos. Per 2008 metus verslui ir namų ūkiams išduotos apylygių apimčių paskolos: 5,3 mlrd. ir 4,9 mlrd. Lt, tačiau nagrinėjamame laikotarpyje pirmą sykį didesnė dalis atitenka valdžios institucijoms. Tai rodo nelabai efektyvų finansinių institucijų išteklių panaudojimą

Skirtingų bankų teikiamos paskolos

Lietuvos bankų sistemoje dominuoja trys bankai, teikiantys daugiausia paskolų: AB SEB bankas, AB Swedbank (seniau AB Hansabankas) ir AB DnB Nord bankas. Pagal paskolų teikimo apimtis prie svarbiausių galima priskirti ir Nordea bei Danske bank.
Pagal Lietuvos bankų asociacijos duomenis, daugiausia paskolų klientams nuo 2006 m. yra suteikęs AB SEB bankas, smarkiai pirmaujantis teikiant paskolas juridiniams, o nuo 2008 m. ir fiziniams asmenims. AB Swedbank užtikrinamai pirmauja skolindamas būsto ir vartojimo paskolas fiziniams asmenims, o SEB – kitos rūšies paskolas fiziniams asmenims. Trečiąją vietą pagal visas teikiamų paskolų rūšis užima DnB Nord bankas.
„Mažą paskolų portfelį turėjusiems bankams dabar atsirado puiki galimybė padidinti užimamą rinkos dalį”, – teigia „JG Group” paskolų brokerių grupės vadovas S. Radžiūnas. Dabar didžiausi ir aktyviausi bankai stengiasi išvengti rizikingų klientų griežtindami sąlygas paskolai gauti, tuo tarpu buvę pasyvūs bankai pradeda elgtis priešingai.

Palūkanos paskolų rinkoje
Kalbant apie palūkanų normas pirmiausia reikia paminėti bazinę palūkanų normą. Kadangi Lietuva nuo 2002 m. savo valiutą susiejo su euru, ilguoju laikotarpiu

Lietuva priklauso nuo Europos centrinio banko (ECB) nustatomų bazinių palūkanų normų, kurios paskutiniu metu kinta itin dažnai. Nuo 2008 rugsėjo mėn. buvusių 4,25%, 2009 m. pradžioje jos siekė 2%, o norėdamas skatinti vartojimą ir bendrą ekonomikos augimą ECB balandžio mėn. pradžioje bazinę palūkanų normą sumažino dar 0,75 procentiniais punktais. Sis rodiklis pasiekė žemiausią lygį nuo 1999 m. ir, nors yra tikimasi, kad bazinė palūkanų norma gali pasiekti nulį, specialistai teigia, jog tai bus paskutinis palūkanų apkarpymas šiame pinigų politikos švelninimo ir ūkio gaivinimo etape.

Nors bazinė palūkanų norma artėja nulio link, bankai tokiomis palūkanomis nepasinaudoja. Kadangi jie dažniausiai skolinasi tarpbankinėje rinkoje ir prie ECB nustatytos bazinės palūkanų normos prideda įvairias rizikas, tarpbankinės palūkanų normos tampa truputį aukštesnės už bazines. Todėl nieko keisto, kad VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams) ir EURIBOR (vidutinės tatpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų eurais kitiems bankams) yra žymiai didesni nei 1,25% ir šiuo metu atitinkamai siekia 8,45% ir 1,62%. Stebint tendenciją ilguoju laikotarpiu, tarp VILIBOR ir EURIBOR išlieka glaudus įyšys, tačiau šiuo Lietuvos sunkmečiu minėtos’ normos juda į skirtingas puses. (žr. 2 pav.) Tai galima sieti su lito rizika, gandais dėl jo devalvavimo ir bankų noro sukaupti rezervą kuris galėtų kompensuoti lito devalvacijos atveju.

Kalbant apie galutinius paskolos gavėjus, jiems tenka sumokėti ir banko nustatytą maržą, į kurią įeina jo paties rizika, banko uždarbis ir patiriami kaštai. Nors VILIBOR turi tendenciją mažėti, o EURIBOR siekia visų laikų žemumas, paskolą norintis gauti asmuo vis dar turi mokėti nemažas palūkanas, pvz.: būsto paskolą eurais 2009 m. kovo mėn. pab. bankai teikė su 4,38 – 6,79% palūkanomis, o dėl didesnės lito rizikos paskolas litais nuo 10,92 iki 13,32%. Trumpalaikių paskolų palūkanų normos dar didesnės ir prognozuojama, kad skirtumas tarp ilgalaikiųir trumpalaikių banko paskolų palūkanų toliau didės. Tai rodo padidėjusį rizikos vertinimą finansų rinkose. Be to, augimo tendencija prognozuojama eurais išduodamų paskolų apimtims.

Išvados
• Paskolų portfelis Lietuvoje nuo 2004 m. augo didėjančiais tempais, tačiau, prasidėjus ekonominiam sunkmečiui, 2008 m. paskolų portfelio augimo tempai pasiekė žemiausią lygį. Nepaisant ekonominio pakilimo ir dabartinės recesijos, Lietuvos bankų paskolų portfelis vienas iš mažiausių, lyginant su daugeliu ES valstybių.
• Išlieka tendencija, kad namų ūkiams ir verslui išduodamos panašaus dydžio paskolos.
• Didieji bankai išduoda daugiausia paskolų, tačiau pasyviems bankams atsirado galimybė padidinti užimamą rinkos dalį.
• VILIBOR didėjimas susijęs su padidėjusia lito rizika, o skirtumas tarp EURIBOR ir VILIBOR parodo, kokio dydžio devalvacijos grėsmę mato bankai.
• Prognozuojamas didesnis skirtumas taip ilgalaikių ir trumpalaikių paskolų palūkanų normų.

Įsismarkavus krizei atsitiko puikus dalykas: pasidarė madinga būti taupiems. Nesvarbu, dėl kokių priežasčių atsisakome vartotojiško požiūrio į daiktus – dėl to, kad finansinė padėtis verčia veržtis diržus ar kad tampame sąmoningesni ir siekiame paprastesnės, aplinkai nekenkiančios egzistencijos. Gyvendami taupiau ne tik išleisime mažiau pinigų, bet ir turėsime daugiau laisvo laiko, energijos, polėkio.

Taupus žmogus – tai ne šykštuolis, kuris dreba dėl kiekvieno skatiko. Dabar madingas taupumas – tai sugebėjimas rengtis, kurti jaukius namus, linksmintis išleidžiant mažiau pinigų. Na, o jei šlamančiųjų tau netrūksta ir galimybė sumažinti savo išlaidas tavęs neįkvepia, apie taupumą mąstyk plačiau.

1. Tai šaunu. Prisimeni anglų patarlę: „Aš ne toks turtingas, kad pirkčiau pigius daiktus”? Tai va, tikrasis taupumas tai ir yra: verčiau pirkti brangų, bet itin kokybišką daiktą negu pigų niekalą, kurį netrukus teks išmesti (ir teršti aplinką!) ir vėl ieškoti kito.

2. Tai apdairu. Niekas nežino,  kas laukia ateityje, net jei dabar pinigų tau netrūksta. Nekalbame apie nelaimes – džiugūs įvykiai taip pat reikalauja nemažų išlaidų. Tad pradėti gyventi taupiau ir sukaupti šiokį tokį nenumatytų išlaidų fondą yra labai išmintinga.

3. Tai naudinga aplinkai. Nereikia būti aiškiaregiams, kad suprastume: tokiu pašėlusiu greičiu vartojimo ratas ilgai suktis negali. Tiesa, esame nuolat raginami pirkti, nes tai naudinga ekonomikai. Bet žalinga aplinkai! Juk kai nusiperki naują daiktą, senąjį tenka išmesti ir… „auginti” naujus sąvartynus.

4. Tai naudinga tau. Pasitraukusi iš vartojimo varžybų, t. y. įgudusi nebeužklbti ant išpardavimų, lizingu, kreditų, paskolų kabliukų, nebejausi ir įtampos dėl skolų, kurias anksčiau ar vėliau teks grąžinti. Kaskart, kai svarstai, ar verta skolintis, prisimink Išmintingą posakį: „Skoliniesi svetimus pinigus, o grąžinti teks savus”…

5. Tai padeda tobulėti. Kuo daugiau pinigų ir laiko iššvaistai įvairiausiems daiktams įsigyti, tuo mažiau laiko ir pinigų lieka kitiems dalykams. Pradėjusi gyventi taupiau nudžiugsi pamačiusi, kad tau vis lieka pinigų, kuriuos gali atidėti išsvajotai kelionei, nusipirkti sporto klubo abonementą, bilietų į teatrą ar koncertą. O jei sutaupytus pinigus skirsi mokymuisi, gali pradėti dairytis įdomesnio darbo, į kurį kasdien eitum lyg į šventę.

Nuo ko pradėti
Nors ir paradoksaliai skamba, geriausia taupymo pradžia – atsikratyti visko, kas nereikalinga. Nereikalingi daiktai ne tik užgriozdina namus – jie slegia visus juose gyvenančius žmones. Atsikratyk to balasto ir pajusi, kad ne tik tavo būstas tapo švaresnis, erdvesnis, bet ir pati pasidarei atviresnė gyvenimo permainoms. Tvarkydamasi atrasi ir reikalingų, bet pamirštų daiktų, vadinasi, nereikės pirkti naujų. Beje, įžvalgieji tyrėjai, nesibodėję pasidomėti tokiu banaliu dalyku, kaip tvarka namuose, nustatė, kad kai atsikratai visų nereikalingų daiktų, namų ruošai skiriamas laikas sutrumpėja beveik dvigubai!

■ Rūsys. Generalinę tvarką pradėk nuo rūsio. Nereikia būti aiškiaregiui, jei nori sužinoti, kiek laiko žmogus atidėlioja savo rūpesčių sprendimą. Užtenka pažiūrėti, kiek metų rūsyje laikomiems daiktams. Žmonės rūsiuose paprastai laiko daiktus, su kuriais susiję nemalonūs prisiminimai. Kuo labiau užgriozdintas rūsys, tuo didesnių keblumų būta praeityje: jie „palaidojami” rūsiuose kartu su neberelkalingais daiktais. Metas viso to atsikratyti! Rūsyje palik tik sezoninius daiktus, kuriais nuolat naudojiesi: žiemą laikyk dviračius, riedučius, kepsnines, o vasarą -slides, pačiūžas, rogutes. ■ Spintos. Susitvarkiusi rūsį imkis spintų. Iškraustyk spintų, spintelių, antresolių lentynas. Pasilik tik tuos daiktus, kuriais tikrai dar naudosiesi. Jeigu drabužių, batų, indų ar kitokio gero neprireikė ilgiau kaip metus, greičiausiai jų niekada ir neprireiks. Nereikalingus, bet dar gerus daiktus atiduok tiems, kam jie gali praversti. Tokia labdara- netiek dosnumo, kiek rūpesčio ekologija požymis: tau nebereikalingų daiktų neišmeti, taigi nedidini sąvartynų, juos gavusieji neperka naujų daiktų, taigi neskatina aplinką teršiančius gamybos. ■ Paloviai. Sutvarkiusi spintas apžiūrėk palovius. Ištrauk viską, ką esi sukišusi po lovomis. Jei tai -reikalingi daiktai, jiems atsiras vietos ištuštintose spintose. Visa kita išdalyk arba išmesk (jei tai tikrai niekam nereikalingas šlamštas). Tiesa, susidėvėjusius natūralių audinių drabužius ar patalynę dar gali panaudoti kaip šluostes.

Knygų lentynos. Jas lengviau švarinti palaipsniui: pradėk nuo abejotinos vertės patarimų, mezgimo, kulinarijos knygų, kurių turbūt niekada neatsiversi. Paskui pereik prie vadovėlių, kurių jau kelerius metus neprireikė, vaikiškų knygelių, Iš kurių jau visi namiškiai „išaugo”. Nereikia namie laikyti romanų, kurie tau neįdomūs, ir net tų knygų, kurios tau kažkada patiko, bet dabar nebeatspindi tavo vidinės būsenos. Pasilik tik tuos leidinius, kurie tenkina tavo dabartinius interesus arba tai, kuo ketini domėtis ateityje. Tik neskubėk pildyti makulatūrai skirtų konteinerių. Tau nereikalingos knygos kitiems dar gali praversti, todėl pasidomėk, gal jų reikėtų bibliotekai.

Pradelstų skolų – lėtesni tempai
Lietuvos gyventojų pradelstos skolos per liepos mėnesį išaugo daugiau nei 44 milijonais litų ir siekė 1,65 milijardo litų, skelbia kreditų biuras „Creditinfo”. Tačiau liepą gyventojų pradelstos skolos, palyginti su birželiu, didėjo 3 procentais lėčiau. Per praėjusį mėnesį gyventojai padengė beveik 28 milijonus litų pradelstų skolų.

„Jau kelis mėnesius iš eilės šalies gyventojų pradelstos paskolos augo lėtesniais tempais. Teigiama tendencija ryškėja daugiausia pradelstų skolų telkiančiame finansų sektoriuje – pastaruosius tris mėnesius mažėjo skolininkų bankams skaičius. Taip pat galima išskirti tokį faktą, kad gyventojai stengiasi laiku susimokėti už komunalines ir telekomunikacijų paslaugas -tokios skolos mažėja arba auga nežymiai”, – teigia kreditų biuro „Creditinfo” generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius.

Sparčiausiai didėjo gyventojų skolos greitųjų kreditų įmonėms ir išperkamosios nuomos bei vartojamųjų kreditų bendrovėms, o lėčiausiai pradelstos skolos augo telekomunikacijų paslaugų teikėjams. Liepą vyrams atiteko 71 procentas visų Lietuvos gyventojų pradelstų skolų sumos, o moterims – 29 procentai. Vidutinis vieno vyro pradelstos skolos dydis siekia 4 682 litus, moters – 3 127 litus.

Pernai rudenį gyventojų sko- los perkopė milijardą, o šią vasarą -jau pusantro milijardo litų. Didžiausias skolų augimas buvo užfiksuotas 2008-aisiais, kai jų per metus padaugėjo 70 proc.

Ekonomikos girnapusė

Specialistų teigimu, lengviau atsikvėpti nuo skolų bus galima nebent 2012-aisiais, kai bent metus skolų padengimo greitis smarkiai viršys jų atsiradimo greitį. Tačiau, nors gyventojų pajamos stabilizavosi, susikaupusias skolas jos neutralizuos labai pamažu.
Tuo labiau kad, deja, daugelis žmonių vis dar neturi darbo. Ir apie vidaus vartojimo atsigavimą, kuris tebėra silpniausia mūsų ekonomikos atsigavimo grandis, dar labai anksti kalbėti. Turint omenyje, kad dauguma skolininkų yra sąmoningi, jie pirmiausia stengsis padengti skolas, o tik paskiau leisti sau nusipirkti gardesnį kąsnį ar geresnį drabužį.

Labiausiai įklimpę – vyrai

Daugiausia pradelstų skolų turi 30-34 metų vyrai ir moterys, mažiausiai – gyventojai, priklausantys 18-19 metų bei 55-erių ir vyresnių asmenų grupėms. Didžiausia dalis visų gyventojų pradelstų skolų atitenka 25-36 metų vyrams ir moterims. Iš visų amžiaus grupių pagal pradelstas skolas itin išsiskiria 25-36 metų vyrai. Jų skolos siekia 476 milijonus litų – beveik trečdalį gyventojų sukauptos sumos.
Vilniečiai yra sukaupę beveik 40 procentų visų Lietuvos gyventojų pradelstų skolų, klaipėdiečiai -15 procentų, kauniečiai -13 procentų. Mažiausiai pradelstų skolų ir toliau turi Pagėgių, Lazdijų ir Švenčionių gyventojai.
Birželį labiausiai prasiskolinę miestai pagal gyventojų ir pradelstų skolų skaičiaus santykį buvo Šilutė, Šilalė, Akmenė, Kelmė, Kalvarija, o mažiausiai prasiskolinę – Trakai, Švenčionys, Lazdijai, Šalčininkai irVilkaviškis. Pagal šiuos rodiklius labiausiai prasiskolinusių miestų sąraše Klaipėda užima 14 vietą, Kaunas- 19, o Vilnius-24.
Liepos mėnesį, kreditoriams keičiantis informacija apie skolas Skolininkų administravimo informacinėje sistemoje, Lietuvos gyventojai apmokėjo beveik 11 tūkstančių pradelstų skolų, kurių suma siekė daugiau nei 39 milijonus litų. Skolininkų administravimo informacinė sistema leidžia kreditoriams susigrąžinti pinigus, o gyventojus skatina vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir neįklimpti į naujas skolas.
įmonės taip pat kapanojasi

Kreditų biuro „Creditinfo” duomenimis, per liepą įmonių pradelstos skolos išaugo 86 milijonais litų ir siekė daugiau nei 4 milijardus litų. Nors pastarąjį mėnesį įmonių skolos didėjo sparčiau nei birželį, kai pradelstų skolų augimas sudarė 65,3 milijono litų, vis dėlto nepasiekė šešių mėnesių vidurkio – 141 milijono litų. Liepos mėnesį verslo, padengtos skolos sudarė 188 milijonus litų, t. y. beveik 50 milijonų litų daugiau nei birželį.

„Įmonių pradelstų skolų duomenis reikėtų vertinti atsargiai, tačiau teigiamos tendencijos ryškėja. Per pirmąjį šių metų pusmetį kas mėnesį pradelstos skolos vidutiniškai didėjo 4 procentais, o per paskutinį praėjusių metų pusmetį – 11 procentų. Be to, pastebima dar viena teigiama tendencija: verslas padengia vis daugiau pradelstų skolų. Per pirmąjį šių metų pusmetį kas mėnesį buvo padengiama vidutiniškai 22 milijonais litų daugiau skolų nei per paskutinius šešis 2009-ųjų mėnesius”, – teigia kreditų biuro „Creditinfo” kredito rizikos vadovė Alina Bueman.

Pasak A. Bueman, nors įmonių pradelstų skolų duomenys rodo apie prasidedantį stabilumą verslo tarpusavio atsiskaitymo srityje, atlikta sektorių ekono-metrinė analizė rodo, kad bendrovių padėtis vis dar išlieka sudėtinga. Beveik 50 procentų įmonių pagal vėlavimo atsiskaityti riziką patenka į aukštos ir aukščiausios rizikos segmentus.
Liepą sparčiausiai didėjo įmonių pradelstos skolos bankams ir kredito unijoms, tačiau labiausiai sumažėjo komunalinių paslaugų bendrovėms, išperkamosios nuomos ir vartojamųjų kreditų įmonėms.
Mažėja bankrotų

Bankrutuojančių įmonių skaičius pagal bylos iškėlimo datą liepos mėnesį buvo itin mažas, palyginti su birželiu ar šių metų pusmečio vidurkiu.

„Bankroto atvejų ir toliau sparčiausiai mažėja transporto ir apdirbamosios pramonės sektoriuose. Tačiau ketvirtadalis įmonių svyruoja ties bankroto riba, o didžiausia grėsmė prognozuojama statybos ir nekilnojamojo turto įmonėms bei viešbučiams ir restoranams”, -pabrėžia kreditų biuro „Creditinfo” kredito rizikos vadovė.Minėto kreditų biuro duomenimis, iš 55 tūkst. realią veiklą vykdančių šalies įmonių kas antra turi pradelstų skolų ir yra vidutiniškai skolinga 42 tūkst. litų.

Gana mažą mūsų valstybės paskolą lemia ir tai, kad Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, deja, labiau rėmėsi vidiniais ištekliais. O tai smarkiai pablogino žmonių pa­dėtį, minimizavo ir taip minima­lias socialines paslaugas. Turint omeny, kad paskutinėse vietose esame ir pagal kitą rodiklį – per­skirstomąją BVP dalį (Lietuvoje ji geriausiais laikais siekė vos 30 proc, labiausiai išsivysčiusiose šalyse – iki 60 proc), rodančią, kiek valstybėje teikiama socialinių paslaugų, kokia jų koky­bė, – tai nenuteikia džiugiai. Jei lygintume su šeima, tai šeimos galva griežtai atsisako skolintis iš giminių ir nutaria, kad geriau ko­kius metus vaikus maitinti kruo­pomis ir vandeniu. Galima sakyti, kad toks yra mūsų kelias.

Didelė skola – didelė ekonomika

Didelė valstybės skola yra nevienareikšmis dalykas: svarbu ne tiek skolos dydis, kiek vals­tybės gebėjimas skolą grąžinti ir valdyti. Sakykim, kad ir kaip finansų analitikų choras giedo­tų, kaip prastai laikosi JAV eko­nomika, jai visi noriai skolina ir skolins. JAV valstybės skolą galima stebėti Niujorko „Times” skvere ir matyti, kaip ji keičiasi kiekvieną minutę. Tačiau, matyt, amerikiečiai prie šio vaizdo jau yra pripratę.

Graikams staiga pasirodžiusi tokia vaizdinė priemonė galbūt sukeltų šoką. Tačiau, kad ir kaip būtų keista, net stipriausios pa­saulio valstybės nuolatos yra skolingos. Jos netgi nekelia tokio tikslo: štai nuo tokių ir tokių me­tų nebūsime niekam skolingi.

Žodžiu, mūsų trečdalio BVP skola pagal tarptautinius stan­dartus tikrai nelaikoma didele. Nerimą keltų nebent jos nuo­latinis nekontroliuojamas di­dėjimas. Vis dėlto atrodo, kad nuo šio reiškinio galėtų mus išgelbėti nebent stebuklas. Be­je, analitikų teigimu, didžiausią nerimą kelia „Sodros” deficitas -dėl vis didėjančios migracijos, visuomenės senėjimo ir nemažėjančio nedarbo proveržio čia vargiai galima tikėtis ko nors kito. Didžiausia bėda ta, kad šios išlaidos, nors neišvengiamos, yra neproduktyvios-jos neku­ria nei darbo vietų, nei BVP, ne­bent žmonės į biudžetą sumoka PVM.

Nebaigta diskusija

Europos Komisijos vertini­mais, ES valstybių skola ne­trukus turėtų viršyti 80 proc. Sąjungos BVP. Be to, Komisijos duomenimis, šiuo metu tik trys ES valstybės – Estija, Švedija ir Liuksemburgas – atitinka Stabi­lumo ir augimo pakto taisykles, ribojančias biudžeto deficitą (ties 3 proc. šalies BVP) ir vals­tybės skolą (ties 60 proc. šalies BVP). Todėl net ekonomiškai sti­priausios ES valstybės šiuo me­tu yra susirūpinusios tuo pačiu, kaip ir Lietuva, klausimu – biu­džeto deficito mažinimu ir vie-šųjųfinansų balansavimu.

Tiesa, ir Europoje nesutaria­ma, ar reikėtų kliautis vartojimo skatinimu, ar vis dėlto derėtų griebtis griežtesnių finansinių priemonių.Tai – nebaigta ekonomistų diskusija, ir mūsų Vyriau­sybė neturėtų bandyti mums įteigti, kad biudžeto deficito mažinimas Didžiojoje Britanijoje yra tas pats, kas Lietuvoje, ir kad ta pati skolos problema reiškia, jog ES’ mes visi esame lygūs ir drauge grumiamės su vienodais sunkumais.

Net labiausiai prasiskolinusi Graikija, kur gyvena labiausiai protestuoti mėgstantys pilie­čiai, per kelis mėnesius sugebė­jo biudžeto deficitą sumažinti perpus. Lietuva po visų pensijų ir socialinių išmokų knaibymų, nemokamų pietų mokyklose naikinimų ir tikrų ar menamų viešojo sektoriaus darbuotojų atleidimų biudžeto deficitą su­mažino vos pora procentų. Nors tai tėra hipotezė: esą jis ga­lėjo viršyti 10 proc, o dabar po visų pastangų neviršija, bet yra netoli šio skaičiaus.

Mažeikių rajono apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. 2-2340-853/2010 pagal ieškovės UAB „Bitė Lietuva” ieškinį atsakovei Kristinai Pociuvienei, kurios paskutinis žinomas gyvenamosios vietos adresas: Naftininkų g. 82-23, Mažeikiai. Šiuo skelbimu atsakovei yra įteikiamas ieškinio nuorašas, kuriuo ieškovo prašo priteisti 102,76 Lt skolą, susidariusią dėl neatsiskaitymo už suteiktas paslaugas, S proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei Kristinai Pociuvienei siūloma per 20 dienų nuo šio skelbimo išspausdinimo dienos pateikti teismui (Mažeikiai, Urvikių g. 18,161 kab.) atsiliepimą į ieškinį, bei nurodo atsakovei, jeigu ji be svarbių priežasčių per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę priimti sprendimą už akių.

Pasvalio rajono apylinkės teisme (P.Avižonio g. Nr. 25/9, Pasvalys) priimtas ieškovės -uždarosios akcinės bendrovės GENERAL FINANCING (buveinė – Perkūnkiemio g. 3, Vilnius) ieškinys atsakovui fiziniam asmeniui Aidui Šakarniui, gimusiam 1976 04 29, gyvenamąją vietą deklaravusiam Pustonių kaime, Saločių seniūnijoje, Pasvalio rajone, dėl skolos išieškojimo, delspinigių, metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Procesiniai dokumentai (ieškinys ir jo priedai) atsakovui A.Šakarniui laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo spaudoje dieną. Atsakovas per 20 dienų nuo pranešimo paskelbimo spaudoje dienos turi pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą ieškinį.
Atsiliepimas turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 str. 2 d. ir 142 str. 2d. reikalavimus. Nepateikus atsiliepimo, esant prašymui, teismas turi teisę priimti sprendimą už akių.

Kauno rajono apylinkės teisme (teisėja A.Levinskienė) yra iškelta civilinė byla pagal ieškovės Linos Balčiūnienės ieškinį atsakovui Andriui Balčiūnui, trečiajam asmeniui AB Ūkio bankas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Viešo paskelbimo būdu teismas įteikia procesinius dokumentus (ieškinį su priedais) civ. byloje Nr. 2-671-358/2010 atsakovui Andriui Balčiūnui (paskutinė žinoma gyvenamoji vieta SB „Lokomotyvas” 168 skl., Kauno r. sav.).
Atsakovas privalo pateikti atsiliepimą j ieškinį, kuris atitiktų LR CPK 111 str. reikalavimus per 15 d. nuo paskelbimo spaudoje.
Parengiamasis teismo posėdis paskirtas 2010 m. rugpjūčio 25 d. 9.00 vai., teismo posėdis paskirtas 2010 m. rugpjūčio 25 d. 9.30 val.

Klaipėdos miesto apylinkės teisme priimtas ieškovės AB SEB bankas ieškinys atsakovui Laimiui Markevičiui dėl skolos priteisimo.
Atsakovas per 14 dienų nuo paskelbimo spaudoje dienos privalo pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, atitinkantį procesiniams dokumentams keliamus turinio, formos reikalavimus, numatytus LR CPK 111-114 straipsniuose, 142 straipsnio 1-3 dalyse. Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovės prašymas, priimti sprendimą už akių (LR CPK 142 str. 4 p.).
Proceso dalyviai su byla gali susipažinti S.Daukanto g. 8, 226 kab., Klaipėda

Šiaulių miesto apylinkės teisme Vilniaus g. 247, Šiauliai, 2010 09 16, 9.30 vai. teismo posėdyje bus nagrinėjama civilini: byla pagal ieškovo Romo Krivicko ieškinį atsakovui fiziniam asmeniui Donatui Petrauskui, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta Gegužių g. 25-5, Šiauliai, dėl skolos išieškojimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Atsakovui nustatomas 14 dienų terminas nuo pranešimo paskelbimo spaudoje dienos pateikti teismui atsiliepimą. Atsiliepimas turi atitikti CPK 111 str. ir 142 str. 2 d. reikalavimus, taip pat nuiudyla sutinkama ai ne su paieikštti ieškiniu, nesutikimo motyvai, įrodymai, kuriais yra grindžiami nesutikimo motyvai ir kt. Pareiga pateikti atsiliepimą reglamentuota CPK 226 str., o atsiliepimo nepateikimo pasekmės yra numatytos CPK 142 str. 3 d. ir 4 d., pagal kurias teismui yra suteikta teisė atsisakyti priimti įrodymus ir motyvus, kurie galėjo būti pateikti atsiliepime į ieškinį ir esant ieškovo prašymui, teismas gali priimti sprendimą už akių.

Kauno miesto apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla Nr. 2-15487-521/2010 pagal ieškovės UAB „Bitė Lietuva” ieškinį dėl 556,19 Lt už neat-siskaltymą už suteiktas paslaugas baudos, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui Algirdui Lilul. Atsakovui apie procesinių dokumentų įteikimą skelbiama viešai. Atsakovo pareiga per teismo nustatytą 14 dienų terminą nuo skelbimo paskelbimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį, kuris turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus. Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę priimti sprendimą už akių.

Kauno miesto apylinkės teisme (Laisvės al. 103, Kaunas) priimtas ieškovės UAB „Bitė Lietuva” ieškinys atsakovui Gintarui Mykolaičiui dėl 592,51 Lt skolos už telekomunikacijų paslaugas priteisimo. Kadangi atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma, ieškovės prašymu procesiniai dokumentai įteikiami viešo paskelbimo spaudoje bildu. Atsakovas per 14 dienų nuo paskelbimo spaudoje dienos turi pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Su civilinės bylos Nr. 2-18674-657/2010 medžiaga atsakovas gali susipažinti Kauno miesto apylinkės teisme (Lais vės al. 103, Kaunas) teismo darbo metu. Nepateikus atsiliepimo teismas gali priimti sprendimą už akių Teismo posėdis paskirtas 2010 09 29, 8.30 vai. Atsakovui neatvykus į c teismo posėdį, esant ieškovės prašymui, byla bus nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas (Laisvės pr. 79A, Vilnius) priėmė UAB „Snoro lizingas” ieškinį Aušrai Triukienei dėl 2340,60Lt mokėtinų įmokų, 862,77 Lt delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų Ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Atsakovė privalo per 20 dienų nuo pranešimo paskelbimo pateikti teismui atsiliepimą i ieškinį. Atsiliepimo nepateikus, teismas turės teisę priimti sprendimą už akių.

Marijampolės rajono apylinkės teisme (Marijampolė, Kauno g. 8) iškelta civilinė byla Nr. 2-3791-374/2010 pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą ieškinį atsakovui Dmitrijui Marcinkevičiui (g. 1981 12 16, paskutinė žinoma ir deklaruota gyvenamoji vieta: Marijampolė, Mokolų g. 55-25) dėl 654,80 Lt skolos susidariusios už suteiktas ryšių paslaugas, 235,73 Lt delspinigių, 5 procentų įstatyminių metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui viešo paskelbimo būdu įteikiami ieškinio ir jo priedų nuorašai, ir pranešama, kad atsakovas per 14 d. nuo pranešimo paskelbimo spaudoje dienos turi pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį, aitinkantį CPK 142 str. 2 d., 111 str. reikalavimus. Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę priimti sprendimą už akių.
Procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo spaudoje dieną. Su dokumentais galima susipažinti Marijampolės rajono apylinkės teisme.

Palangos miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc ieškinį atsakovei Reginai Gaidjurgienei dėl skolos išieškojimo priteisimo. Vadovaujantis LR CPK 142 str. atsakovei Reginai Gaidjurgienei nustatytas 14 dienų termi-nas nuo teismo pranešimo įteikimo dienos, kuri sutampa su šio pranešimo paskelbimo spaudoj diena, pei kinį atsakovė privalo pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Nepatinku;; teismui atsiliepimo į ieškinį, kitos šalies prašymu, sprendimas priimant:, u/ akių Atsiliepimas turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus turinio, formos reikalavimus, numatytus LR CPK 111-114 str., 142 str. 1-3 d.

Visagino miesto apylinkės teisme (Taikos pr. 8ŪA, Visaginas) nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-940-724/2010 pagal ieškovės Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, ieškinį dėl 546,05 Lt skolos, 196,58 Lt delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo Jurijaus Jevsejevo.
Šiuo skelbimu atsakovui įteikiami procesiniai dokumentai civilinėje byloje Nr. 2-940-724/2010 bei nustatomas 14 dienų nuo paskelbimo spaudoje momento terminas privalomam atsi-liepimui į ieškinį pateikti.
Atsiliepimas į ieškinį turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus. Pranešama, kad nepateikus atsiliepimo į ieškinį, įstatymo numatyta tvarka gali būti priimtas sprendimas už akių.

Visagino miesto apylinkės teisme (Taikos pr. 80A, Visaginas) nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-927-724/2010 pagal ieškovės Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, ieškinį dėl 685,45 Lt skolos už ryšio paslaugas, 246,76 Lt delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo Šinkevič Dmitrij.
Šiuo skelbimu atsakovui įteikiami procesiniai dokumentai civilinėje byloje Nr. 2-927-724/2010 bei nustatomas 14 dienų terminas nuo paskelbimo spaudoje momento privalomam atsiliepimui j ieškinį pateikti. Atsiliepimas j ieškinį turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus.
Pranešama, kad nepateikus atsiliepimo į ieškinį, įstatymo numatyta tvarka gali būti priimtas sprendimas už akių.

Širvintų rajono apylinkės teisme yra gautas UAB „SNORO lizingas” ieškinys atsakovui Donatui Navickui dėl 912,46 Lt skolos, 530 Lt deslpinigių, 5 procentų palūkanų, 66 Lt žyminio mokesčio bei kitų išlaidų, susijusių su su bylos nagrinėjimu, priteisimo. Byla paskirta nagrinėjimui 2010 10 04 14.30 vai. (Širvintų rajono apylinkės teismas, Vilniaus g. 29, Širvintos).
Atsakovas turi teisę iki teismo posėdžio dienos pateikti atsiliepimą į jam pareikštą ieškinį. Jei atsakovas atsiliepimo j ieškinį teismui nepateiks, teismas gali priimti sprendimą už akių. Viešas paskelbimas spaudoje bus laikomas tinkamu procesinių dokumentų įteikimu.

Pranešame Sauliui Jankauskui, kad Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilnius) iškelta civilinė byla Nr. 2-6049-845/10 pagal ieškovės UAB „Snoro lizingas” ieškinį atsakovui Sauliui Jankauskui dėl skolos priteisimo. Per penkiolika dieng nuo šio pranešimo išspausdinimo dienos atsakovas Saulius Jankauskas privalo raštu patelkti teismui atsiliepimą j ieškinį. Jeigu be pateisinamos priežasties nustatytu terminu atsakovas atsiliepimo j ieškinj nepatelks, teismas, ieškovei prašant, atsakovo atžvilgiu rašytinio proceso tvarka priims sprendimą už akiu.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas (Laisvės pr. 79A, Vilnius) priėmė UAB „Snoro lizingas” ieškinį Marinai Malinovskajai (Semaško) dėl 1492,47 Lt mokėtinų įmokg, 683,74 Lt delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Atsakovė privalo per 20 dienų nuo pranešimo pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepimo nepateikus, teismas turės teisę priimti sprendimą už akių.

Pranešame Piotrui Meščerskiui (fizinis asmuo), kad Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilnius) iškelta civilinė byla Nr. 2-6035-845/10 pagal ieškovės UAB „Snoro lizingas” ieškinį atsakovui Piotrui Meščerskiui dėl skolos priteisimo.
Per penkiolika dienų nuo šio pranešimo išspausdinimo dienos atsakovas Piotras Meščerskis privalo raštu pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Jeigu be pateisinamos priežasties nustatytu terminu atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateiks, teismas, ieškovei prašant, atsakovo atžvilgiu rašytinio proceso tvarka priims sprendimą už akiu.

Šilutės rajono apylinkės teisme (M.Jankaus g. 4, Šilutė) priimtas UAB „General Hnancing’ ieškinys atsakovui Mindaugui Ūseliui, g. 1963 12 06, dėl 2334,60 Lt skolos, 1511,03 Lt delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei pranešama, kad atsakovas privalo per 14 dienų po šio skelbimo išspausdinimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, atitinkantį Lietuvos Respublikos CPK 111-114 str. reikalavimus. 2010 m. spalio 19 d, 10 vai. byloje paskirtas teismo posėdis. Neatvykus į teismo posėdį ir iki teismo posėdžio pradžios nepateikus dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą arba teismui pripažinus neatvykimo priežastis nesvarbiomis, teismas gali bylą nagrinėti iš esmės, nedalyvaujant atsakovui (CPK 246 str. 2 d.)

Plungės rajono apylinkės teismas (Vytauto g. 2, Plungės m.) priėmė ieškovės UAB „General Financing” ieškinį atsakovei Elenai Gintalaltei, g. 1969 m, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta: Šateikių k., Šateikių sen, Plungės r, dėl 9458,64 Lt skolos, 3253,34 Lt delspinigių, 5 proc. palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme Iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei UAB „General Financing” turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovė Elena Gintalaitė privalo per 14 dienų nuo pranešimo paskelbimo pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį.
Nepateikus atsiliepimo, teismas turi teisę priimti sprendimą už akių.

Ignalinos rajono apylinkės teisme (Laisvės g. 62, Ignalina) priimtas UAB „General Financing” ieškinys fiziniam asmeniui Daivai Petravičienei, g. 1964 m, dėl 434,90 Lt skolos, 456,30 Lt delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikiami, viešo paskelbimo būdu. Atsakovė per 14 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo spaudoje dienos privalo pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, kuris turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus. Jeigu atsakovė be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovės prašymas, priimti sprendimą už akių.

Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilnius) yra iškelta civilinė byla pagal ieškovės „Svvedbank”, AB ieškinį atsakovei Vidai Vaitonytei dėl 4829,97 Lt paskolos, 15 proc. dydžio sutartinių palūkanų už negrąžintą 4500 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2010 05 15 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (civilinė byla Nr. 2-8668-833/2010). Ieškovės procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais) laikomi įteiktais atsakovei pranešimo paskelbimo dieną.
Atsakovė privalo per 14 dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos pateikti Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui atsiliepimą į ieškinį, atitinkantį CPK 142 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Atsakovei be pateisinamos priežasties nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovės prašymu teismas gali priimti sprendimą už akių.

Šiuo pranešimu atsakovui Gintarui Serapinavičiui, g. 1972 m, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta: Barborlaukio k, Jonavos r, įteiktas teismo šaukimas, kuriuo atsakovas Gintaras Serapinavičius šaukiamas atvykti į parengiamąjį teismo posėdį civilinėje byloje Nr. 2-1896-813/2010 (teisėjas D.Kantaravičius) pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams Gintarui Serapinavičiui ir Kaziui Daugėlai dėl 4252,80 Lt nuostolių, bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo, kuris įvyks Jonavos rajono apylinkės teisme 2010 m. spalio 4 d. 15.00 vai. Vasario 16-osios g. 3, Jonavoje.
Atsakovui neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, esant ieškovo prašymui, byla bus nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant. Atsakovui išaiškintinos neatvykimo į teismo posėdį pasekmės, nurodytos LR CPK 230 str, 246 str. Teismo šaukimas atsakovui laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo spaudoje dieną.

Valstybės skolos mažinimo keliai:

• didinti BVP augimo tempus (išaugs valstybės mokestinės pajamos);
• planuoti subalansuotą biufžetą (mažinti išlaidas, didinti mokesčius).

Skolos didinimo ribos

Deficitas = Bt-Bt-1=i Bt-1 +Gt-Tt, kur Bt- valstybės skola metų pabaigoje; Bt-1 – valstybės skola metų pradžioje; Gt- vyriausybės pirkimai; Tt- mokesčių ir transferų skirtumas

Valstybės skolos pokytis :

Bt- Bt-1= i Bt-1 + (Gt-Tt)

Valstybės įsiskolinimas metų pabaigoje:

Bt=(1+i)Bt-1 + (Gt-Tt)

Realus valstybės įsiskolinimas:

Bt/Pt=(1+r)Bt-1/Pt-1 + (Gt-Tt)/Pt

Bet parduoti už tiek, kiek esame skolingi, – nerealu. Bandėme niekas net nesusidomėjo.

Pasak jos, 2007-aisiais, kai šeima ėmė 105 000 litų paskolą iš”DNB Nord” banko, vyras neblogai uždirbo Norvegijoje, statybose. 1000 litų įmokos per mėnesį nebuvo didelė našta. Problemos prasidėjo sausį. Praėjus vos kelioms dienoms nuo datos, kai šeima privalėjo pervesti bankui mėnesio įmoką, pradėti siųsti grasinamieji laiškai, skolai sumokėti buvo duotas mėnuo. Bet nepraėjus nė 10 dienų, bankas areštavo butą. Dabar šeima vos pragyvena iš 180 litų socialinės pašalpos, pati Milda, įdarbinta 0,2 etato įmonėje, gauna dar 200 litų uždarbį. Vyras dirba atsitiktinius darbus, bet jų dabar nėra.
“Anstoliai turi ateiti jau po kelių dienų – jie surašo visus daiktus, kurie yra bute: televizorių, baldus. Išeiname kaip stovime – be šaukšto, be šakutės. Paaiškino -jei ką nors išsineštumėme, tai būtų vagystė. Gal savaitę kitą galėsime prisiglausti pas mamą. Bet jos mažame butuke jau gyvena dvi mano seserys. O ką sakyti, kai sūnus pasakys – mama, aš noriu namo? Kaip jam paaiškinti, kad namų nebėra? Dabar vaikas nieko nesupranta-tikšluosto mano ašaras ir prašo neverkti. Labiausiai bijau dėl vaiko – jei neteksime būsto, gali būti atimtos teisės jį auginti”, – negalėjo patikėti tuo, kas vyksta, jauna mama.

Į R.Šarkino skelbtus pažadus kėdainiškė reagavo trumpai -”tai melas!” bei siūlė nusiimti rožinius akinius. Anot jos, į tokią pat beviltišką situaciją pateko ir gretimame devynaukštyje gyvenantys artimi draugai.
VAIKAI – SKOLININKŲ PROBLEMA
Kuršėnuose neseniai pirktame name dar kol kas gyvenanti Rasa Viriušienė, 2006-aisiais ėmusi dvi paskolas - grožio paslaugų verslui bei jam vykdyti pritaikytoms patalpoms – iš viso 270 000, – jau neteko savo buto. Antstoliai paskelbė varžytines ir jos turimam namui, nors keltis šeima neturi kur. Moteris dabar per mėnesį teigia uždirbanti vos 400 litų. Mat klestėjimo laikai, kaip ir daugeliui, baigėsi. Todėl ir be problemų plaukusios įmokos bankui sustojo. Tiesa, dar gauna iš buvusio vyro alimentus. Bet du epilepsija sergantys mažamečiai vaikai jau nebeprašo gardesnio kąsnio ir iš paskutiniųjų bando guosti mamą.

“Butas taip pat buvo įkeistas – jį atidaviau bankui. Stengiausi išgelbėti bent namą, savo verslą. Bet antstoliai jį jau perėmė. Nors vis skambindavau, prašydavau atidėjimo. Jie nesileido į kalbas. Vis tiek mokėjau po truputį, atimdama iš vaikų, bet skola pasiekė 10 000 litų. Kovo 15-ąją gavau laišką, kad po dviejų dienų namas bus parduodamas varžytinėse. Pirmose varžytinėse to padaryti nepavyko, bet tuoj vyks antrosios”, – su siaubu apie slystančią iš po kojų žemę kalbėjo R.Viriušienė.
Vienintelė išeitis kurią jai siūlo “Nordea” bankas grąžinti skolą, sumokėti 10 procentų paskolos sumos (27 000 litų) už ”naują sutartį”, t. y. leidimą kurį laiką nemokėti paskolos. Visa tai liepta padaryti per mėnesį. Bet moteris aiškina, kad jau seniai būtų skolą sumokėjusi, jei būtų pinigų. Be to, bankas neleido jai net išnuomoti vieno kambarėlio savo name už 500 litų. Motyvų esą nenurodė.
“Mano mažasis dar net neina į mokyklą, vyresnė dukra sunkiai tai išgyvena. Bet bankui – ne motyvas nei du mano vaikai, nei jų liga. Jie aiškina: eikite kur norite -jūsų problemos. Dabar tektų eiti tiesiog j gatvę. Bandau ieškoti paramos, pagalbos, labai bijau viską prarasti – tiek čia visko įdėta. O jei bankai darytų taip, kaip kalba ponas Šarkinas, taip nevyktų. Kyla net mintis – ar beverta tada gyventi, jei viską atima ir išvaro lauk pliką basą? Mielai parduočiau namą, bet kur rasi pirkėją? Gal už 80 tūkstančių – taip. Bet bankas neleis”, -guodėsi kuršėniškė.
R.ŠARKINAS APSIMELAVO
Vis dėlto Lietuvos banko vadas R.Šarkinas išsigynė savo žodžių

Paklausus, kodėl jo prisiekinėjimas, kad bankai iš paskutinio būsto žmonių neiškelia, negalioja, jis išsisukinėjo.
“Pateikite banko poziciją, kodėl iškelia. Nesvarbu, kokia skola. Aš taip nesakiau, kad neiškelia. Jūs taip sakėte. Jei klientas bendrauja su banku, ateina, derasi, susitaria
- niekas neiškelia. Bet jei klientas slapstosi – aš tada neatsakau”, – pareiškė ponas R.Šarkinas, suskubęs nutraukti pokalbį.
Bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas pripažino, kad R.Šarkinas, girdamas bankus, kiek persistengė. Paklaustas, ar bankai paskutiniu būstu laiko ir tėvų, senelių, kitų giminaičių būstus, jis neatmetė, kad gali būti ir taip.
NĖRA PASKUTINIO BŪSTO

“Nėra iškelta nevieno su mažamečiais vaikais. Bankai to tikrai nedaro. Bet kiekviename banke tai yra interpretuojama skirtingai, gali būti skirtingas požiūris. Ir ištaigingas namas gali būti paskutinis būstas – gali būti pasiūloma ieškoti būsto pagal pajamas. Reikia turėti mintyje, kad visą laiką bankui įkeistame bute šeimos likti negalės, nes praeis metai, dveji – jei nebus surasti sprendimai, ir paskutinis būstas bus prarastas, juk reikės indėlininkams grąžinti pinigus. O yra daug triukšmo kilę dėl to dalyko, nes kai pasakyta pirmininko kad iš paskutinio nekeliame, buvo atvejų, kurie numetė raktus ir išvažiavo į užsienį, nebesidomėjo, bet paskui bando išlaikyti būstą”,
- taip apie vejamus lauk tėvus su mažamečiais kalbėjo S.Kropas.

Jis pripažino, kad vadovaujantis teisingumo principu, brangiai būstus pirkusiems žmonėms turėtų būti leidžiama parduoti juos už dabartinę rinkos kainą.
“Bet tada lieka nepadengta skola. Tai klientui nėra geras dalykas, kaip ir bankui. Tada paskola lieka be įkeitimo”, – tikino jis ir darkart pabrėžė, kad nėra nė vieno atimto buto.

VAIKUS PAIMS GLOBOTI
Vilniaus savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Greta Zvolinskienė piktinosi, kad bankų išvedžiojimai yra nesuvokiami.
“Žmogus gali kreiptis į teismą, kad iki vaiko pilnametystės šeimos neiškeltų. Taip bent turėtų būti. Bet demagogijų galima sugalvoti visokių – pagaliau ir kaimynas turi butą, tai ir jis turi priimti? O valstybė gali pasiūlyti šeimai nakvynės namus kuriam laikui, priglausti pensione. Valstybė vaikų negali atimti. Bet kraštutinė priemonė -galima vaikais pasirūpinti laikinai, o jūs ieškokitės, jie bus grąžinti, kai išsispręsite problemas”, – sakė G. Zvolinskienė.

Ponas R.Šarkinas ir ponas S.Kropas sako šventą teisybę – bankai neiškelia iš paskutinio būsto. Bankai perduoda antstoliams – jie atlieka visą darbą. Bet kaip galima teigti, kad neiškelia, kai iš 700 000 fizinių asmenų, skolingų bankams, didžioji dalis yra skolininkai būsto paskoloms? Kiek iš jų nusipirko daugiau nei vieną būstą? Tikimybė, kad tokių yra, nereali. Bet nieko nuostabaus – ponas Šarkinas dudeno ir kad euras bus įvestas 2006-aisiais. Iš euro pažadų irgi šnipštas išėjo. Nors būna, regėjimai išsipildo.

Bankai Lietuvoje elgiasi taip, kaip ir visame pasaulyje – savo laiku įbruko kreditus, o dabar perima turtą. Aišku, ir skolintis trisdešimčiai metų į priekį buvo avantiūrizmas. Bet bankai siekia perimti turtą net tada, kai žmogus jau grąžino 40 procentų paskolos. Kodėl Vyriausybė negelbėja situacijos? Reikėtų priimti įstatymą, kad bankai tokiu atveju perimtą būstą parduotų rinkos kaina ir grąžintų skirtumą žmogui. 0 jei pardavus turtą pinigų neužtenka paskolai padengti, skirtumą turėtų nurašyti. Nes burbulą juk sukėlė jie patys. Jau po truputį yra įrodoma, kad pačiose bankų sutartyse jų iniciatyva yra prirašyta visokių marazmų, kurie prieštarauja Konstitucijai ir galiojantiems įstatymams. Teoriškai bankai nesiekia perimti žmonių turto. Bet ką rodo pavyzdžiai? Ir bankų palūkanos buvo didinamos neva dėl daugybės rizikų. Bet rizikos dingo per tris mėnesius – tai tebuvo blefas.

Vokietijos centrinis bankas – Deutsche Bundesbank netiesiogiai pripažino, jok kuria kreditus “iš oro”.

Šio banko išleistoje publikacijoje “Pinigai ir monetarinė politika” 4.4. skyrius pateikia tokį pinigų kūrimo apibūdinimą:

4.4. Pinigų kūrimas banke

Pinigai kuriami “kuriant pinigus”. Abu, centrinis ir privatūs bankai gali kurti pinigus. Euro monetarinėje sistemoje pinigų kūrimas daromas pagrinde išduodant paskolas. Komerciniai bankai gali kurti pinigus patys. Kitais žodžiais tariant, pinigai kuriami tiesiog kaip įrašai balanse perkant turtą (įrašant kreditą kairėje balanso pusėje) ir atitinkamai koresponduojant įnašą dešinėje pusėje.

1. Kitų skolų likvidavimas

Dažniausia priežastis, dėl kurios žmogus paima kreditą, tai kitų paskolų padengimas arba konsolidacija. Jeigu turite nemažai įsiskolinimų kredito kortelėse, nesumokėtų įmokų ar kitų nepadengtų skolų, tai kad išvengtumėte didelių nuostolių dėl delspinigių ir palūkanų nemokėjimo galima pagalvoti, ar neverta paimti vienos asmeninės paskolos ir padengti šias išlaidas. Tai gali padėti išvengti jausmo, kad skolos vis didėja ir reikia atlikti vis daugiau mokėjimų.

2. Atostogos ir Kelionės

Asmeninės paskolos taipogi dažnai naudojamos finansuoti atostogoms ir kelionėms. Keli papildomi tūkstančiai litų gali nutolinti galutinį jūsų atostogų tašką pasaulio žemėlapyje (Havajai vietoj Egipto) arba prailginti jo laiką. Kitas variantas pasiskolinti brangesnei dovanai vestuvių ar kitos šventės proga.

3. Prabangos prekės (Valtys, Motociklai)

Jeigu ilgai taupėte savo svajonių automobiliui ar motociklui ir trūksta visai nedaug, tada verta paimti asmeninę paskolą ir turėti savo svajonę jau dabar. Kartais geras sandėris pasitaiko visai netikėtai ir vėliau tenka graužtis dėl prarastos progos. Šis požiūris netgi padeda sutaupyti pinigų, nes jeigu pasinaudojate geromis progomis pirkti norimus įsigyti daiktus, visada laimite.

Pagrindiniai būdai grąžinti paskolą greičiau yra šie:
1) Performuluoti paskolos palūkanų sąlygas
2) Mokėti paskolos įmokas dažniau nei numatyta paskolos sutartyje
3) Įmokas mokėti didesnes, nei numatyta pagal sutartį – tiek, kiek daugiausiai pajėgiate sumokėti

Greitesnis paskolos grąžinimas yra tiek paprastas, kiek tam skiriate savo dėmesio ir pastangų. Pasieksite geriausių rezultatų naudodami vieną ar kelias taktikas aprašytas aukščiau. Svarbiausia tai, kaip jūs sieksite kuo greičiau grąžinti paskolą.

Gaukite pigesnę paskolą su laisvesnėmis jos keitimo sąlygomis

Didžiausia galimybė gauti pigią paskolą yra rasti mažiausias paskolos palūkanas siūlantį banką. Jeigu planuojate mokėti ekstra įmokas, tai žiūrėkite, kad paskola būtų su nedidelėmis palūkanomis ir galimybe laisvai rinktis mokėjimo terminus, kurie atitiktų jūsų gyvenimo būdą. Būsto paskolos su tokiomis paskolos savybėmis dažniausiai būna kiek brangesnės, todėl turite pasverti visus už ir prieš, kad gautumėte bendrą didžiausią efektą. Rinkitės tik tokias paskolos paslaugas, už kurias verta mokėti ir planuojate pasinaudoti.

Galimybė mokėti ekstra įmokas

Prieš imdami paskolą pasidomėkite, ar bus galimybė mokėti didesnes įmokas. Kai kurie bankai tyčia neleidžia grąžinti paskolos greičiau nei per numatytą laikotarpį, nes taip prarastų daugiau pinigų negu jūs sutaupytumėte. Grąžinti paskolą papildomomis įmokomis (didesnėmis ar mažesnėmis) tikrai yra naudinga, nes galiausiai bendrai paėmus jūs grąžinate mažiau nei buvo numatyta pirminiame variante.

Pradėkite grąžinti paskolą kaip įmanoma anksčiau.

Kuo anksčiau ir daugiau pradedate grąžinti paskolos, tuo daugiau laimite. Neverta žavėtis akcijomis apie atidėtas įmokas, nes taip tik ilgiau gyvensite su paskolos našta ant pečių. Kiekvienas grąžintas litas mažina bendrą paskolos sumą, nuo kurios skaičiuojamos palūkanos.