Lietuvos ekonomikos augimas pastarąjį penkmetį buvo gana spartus, o vis didėjanti paskolų paklausa skatino sparčią bankų sistemos plėtrą. Tačiau šiandien planuojamas 9% ar net didesnis Lietuvos BVP smukimas, nenuilstamai didėjantis nedarbo lygis, mažėjantys darbo užmokesčiai ir kitos makroekonominės naujienos nedžiugina nė vieno. Lietuvos smigimas į recesiją neaplenkia ir šalies paskolų rinkos – mažėja teikiamų paskolų apimtys, griežtinamos jų teikimo sąlygos, vis didėja bankų klientų, neišgalinčių sumokėti ekonominio pakilimo laikotarpiu pasiimtų paskolų, skaičius.
Šio darbo tikslas – aptarti Lietuvos bankų sektoriaus paskolų rinkos tendencijas. Nagrinėjamas Lietuvos paskolų portfelis ir jo kitimas, paskolų palūkanų dydžiai, bendros paskolų rinkos tendencijos ekonominio sunkmečio laikotarpiu.
Paskolų esmė
Nuo pat bankų atsiradimo viena iš pagrindinių jų funkcijų buvo teikti paskolas, t.y. skolinti pinigus už palūkanas. Bankai, teikdami kreditus, šalies ūkiui atlieka labai svarbią paslaugą – kreditai leidžia plėsti gamybą, didėja kapitalas, pasiekiamas aukštesnis pragyvenimo lygis. Tai yra rizikingiausia, tačiau kartu ir pelningiausia veikla, sudaranti didžiausią dalį jų veiklos pajamų. Pagal naujausius duomenis 2008 m. suteiktos paskolos padidėjo 30 proc. lyginant su praėjusiais metais ir sudarė 74 proc. viso turto.
